Čia buvo minimos 28-osios Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinės. Šios pajėgos buvo įkurtos 1991 m. po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.

Tuomet Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo.

Iškilmingos rikiuotės metu krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas įteikė pereinamąjį apdovanojimą - istorinį atkurtą XIV amžiaus kalaviją - geriausiai 2018 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopai. Ja, jau ketvirtus metus iš eilės, tapo kapitono Lino Ambraziūno vadovaujama Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji lengvųjų pėstininkų kuopa, įsikūrusi Gargžduose.

Savanorius pasveikino ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, linkėdamas ir toliau garbingai nešti per amžių kovas užgrūdintą savanorio vardą.

Savanorius taip pat pasveikino Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras ir už reikšmingą indėlį atkuriant Lietuvos kariuomenę, puoselėjant jos vertybes ir tradicijas įteikė apdovanojimus - Lietuvos kariuomenės medalį kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“ - dimisijos pulkininkui Antanui Plieskiui ir dimisijos pulkininkui leitenantui Leonui Stonkui.

Visų, žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimas buvo pagerbtas Tylos minute ir perduotos gėlės, kurios visų susirinkusių vardu padėtos prie Sausio 13-osios memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir paminklo „Kariams - Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“.

Savanorius taip pat sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, KASP vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, užsienio ambasadų atstovai, gynybos atašė, kiti svečiai. Nepriklausomybės aikštėje aidėjo salvės iš senovinės patrankos, dedikuotos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, grojo KASP orkestras.

Vėliau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Latvijos, Estijos ir Lietuvos Savanorių pajėgų vadai: brigados generolas Ainaras Ozolinšas, generolas majoras Meelis Kiili ir pulkininkas Dainius Pašvenskas, pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą. Šiais metais pirmą kartą Lenkijos savanorių pajėgos, atstovaujamos vado brigados generolo Wieslawo Kukula, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgomis.

KASP įkūrimo metinių minėjimo tradicija jau tapo „Diena su uniforma“, kai visoje Lietuvoje kariai savanoriai, įprastai dėvintys uniformą tik pratybų metu ir dažniausiai savaitgaliais, savo civiliniuose darbuose, mokslo įstaigose ar laisvalaikiu dėvi kario uniformą.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, 1998 m. reorganizuota į KASP. Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą - darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.