Lenkijos prezidentas po trišalio susitikimo įvertino ukrainiečių karių indėlį tarptautinėje brigadoje. Jo teigimu, ukrainiečių kariai gali dalytis realia patirtimi, įgyta ginant Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Lenkijos prezidentas tvirtino, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastatyti ant tvirto pamato. Pasak jo, valstybių draugystę įrodo ne tik karių bendradarbiavimas tarptautinėje brigadoje, tačiau ir šalies vadovų palaikomi artimi santykiai.

Savo ruožtu, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dėkojo Lietuvos ir Lenkijos vadovams už pagalbą ginant Ukrainos teritorinį vientisumą. Pasak jo, būtent Lietuva ir Lenkija rodė didžiausią iniciatyvą remiant ją po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje. Ukrainos prezidentas vylėsi, kad sankcijos Rusijai ilgainiui bus dar labiau sustiprintos.

Lietuvos prezidentė taip pat akcentavo pagalbos Ukrainai svarbą. Kartu ji sveikino Ukrainos parlamente priimtas konstitucines pataisas, įtvirtinančias šalies siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

„Brigada buvo įkurta tam, kad parodytų visiems, jog mes suprantame savo galimybes ir Ukrainai galime suteikti pagalbą įvairiomis priemonėmis. Šioje brigadoje mes ne tik mokomės kartu vieno iš kito, bet taip pat mokomės ginti savo valstybes. Todėl sveikinu ir palaikau, kad Ukraina šiandien priėmė konstitucinę pataisą dėl euroatlantinės valstybės krypties, ir tai - prezidento Petro Porošenkos nuopelnas“, - kalbėjo spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė.

Prezidentė D. Grybauskaitė akcentavo suprantanti Ukrainos situaciją, nes, tvirtino ji, Lietuva žino, ką reiškia būti puolamai ir menkinamai.

„Mūsų visų iniciatyva buvo pasiektas ES politinis susitarimas dėl papildomų sankcijų dėl Kerčės, nes mes žinome, ką reiškia būti puolamam, ką reiškia, kai kėsinamasi į teritoriją, ir ką reiškia, kai tauta yra menkinama“, - kalbėjo prezidentė, pabrėždama, kad Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos šalių regiono saugumas yra kertinis prioritetas euroatlantinėje erdvėje.

Liubline penktadienį vyko trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas, kuriame aptarta regiono saugumo situacija, paramos Ukrainai klausimai, bendri projektai palaikant šios valstybės euroatlantinės raidos kryptį.

Vizitas sutampa su simboline data - šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus. Šią sukaktį prezidentė D. Grybauskaitė regi geopolitiniame kontekste kaip labai reikšmingą.

Pasak Lietuvos vadovės, lietuvių ir lenkų tautos pasirašė uniją, nes jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti geopolitinių iššūkių akivaizdoje.

Ketvirtadienį D. Grybauskaitė pradėjo dviejų dienų paskutinės savo kadencijos valstybinį vizitą Lenkijoje. Pirmąją vizito dieną su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lietuvos vadovė aptarė svarbiausius per dešimtmetį nuveiktus darbus.

Prezidentė D. Grybauskaitė nuo ketvirtadienio su paskutiniu valstybiniu vizitu lankosi Lenkijoje.