Pavasariška paroda

Pavasaris jau žadina Žemę ir ji pradeda dabintis kukliais žolynais. Saulė dar slapukauja, todėl visai smagu užsukti į Kauno V.Kudirkos bibliotekos Panemunės padalinį ir pasigėrėti nauja paroda.

Šį kartą savo darbų ciklą "Žalios žalios žolynų akys" pristato I.Raudonikytė.

"Grafikos kūrinių ciklas "Žalios žalios žolynų akys" kurtas beveik penkiolika metų. Piešiniai, nuotraukos gulę į aplankus pagaliau susitiko spaudos lakštuose. Žmogaus ir gamtos santykis mano kūryboje visad buvęs svarbus ir artimas, retai kada pasiekdavo kūrybines erdves. Keliaujant ir stebint, kaip gaivališka augalų jėga praryja ir pamirštas trobeles ir pilis, ir sodus, kaip gamta mums suteikusi erdves ir galimybes, vos pajutusi, kad mes to nevertiname, viską susigrąžina atgal, brendo vizijos šiam kūrinių ciklui. Natiurmortų ir peizažų fragmentai, tarsi sustabdyti vaizdai per lekiančio automobilio langą, apibendrinti ir sutvirtinti trapia linija, primenančia baltiškus ornamentus, graikiškų vazų dekorą, mandalas ar senovės Majų piešinius", – pasakoja autorė.

Pasak menininkės, grafika – tai jos pašaukimas, profesija, kuri  motyvuoja judėti pirmyn. "Kurdama raižinius aš jaučiu džiaugsmą, o savo kūriniais perteikiu šį jausmą stebėtojui. Jei ne grafikos studijos, būčiau trečios kartos keramikė, todėl ir ši sritis neišvengiamai liks mano kūrybos ariale", – priduria autorė.

Daug veiklų

I.Raudonikytė baigė Kauno dailės gimnaziją, tobulinosi privačioje Jono Maldžiūno studijoje, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete studijavo meno kūrinių restauraciją ir konservavimą. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute apgynė menų magistro laipsnį taikomosios grafikos srityje. Stažavosi Airijoje. Įkūrė savo vardo grafinio dizaino studiją, dėstė grafinį dizainą Vytauto Didžiojo universitete, dabar dėsto KTU.

Parodose dalyvauja nuo 1993 m., kuria šiuolaikinio meno kūrinius, naudoja klasikinės ir skaitmeninės grafikos technologijas, tapybą, koliažą, mišrias menines priemones. Dirba grafikos, keramikos srityse, pastaruoju metu susidomėjo tekstile.

Kurdama raižinius aš jaučiu džiaugsmą, o savo kūriniais perteikiu šį jausmą stebėtojui.

Užaugino ir į mokslus išleido sūnų, dabar augina dvi pašėlusias dukreles. Minko duoną, kemša nepaprastai skanius skilandžius, spaudžia sūrius, kepa pyragus ir rašo originalias kulinarines knygas. Augina daržoves ir vaistines žoleles. Kuria savo arbatas, maišo prieskonius ir paslaptingus padažus, kuriuos patiekia nepaprastai jaukiuose savo rankomis nulipdytuose ir delnais sušildytuose moliniuose induose. Galima sakyti, kad truputį raganauja. Ir viską puikiai spėja. Visada energinga, optimistiška, pozityvi, kupina naujų idėjų ir tikslų. Menininkė save išreiškia visur – per grafikos ir keramikos darbus, virtuvėje, sodyboje ar akademinėje veikloje.

Primena labirintus

Ypatinga tai, kad šiame nesustojančiame pareigų ir darbų sūkuryje Indraja randa laiko stabtelėti, įsiklausyti, pamatyti tai, kas neišsakyta, paslaptinga, prasminga. Pastaroji paroda primena labirintus. Burtų kelius. Tai kūriniai – meditacijos, savotiški užkalbėjimai. Originalia grafikos technika atlikti darbai kviečia kitaip pažvelgti į mus supantį pasaulį. Žiūrėdama į juos pagalvojau apie lietuvių liaudies sutartines – tiek gražaus ritmo ir neskubos. Velykų išvakarėse ši paroda atrodo dar prasmingesnė. Kaip pažadas Žemei, Pavasariui, Gyvybei.

Išties labai svarbu kiekvienam mūsų bent trumpam paklaidžioti ir savo minčių labirintais ir pamąstyti apie Būtį.