– Ką reiškia Sveikatos priežiūros centro pertvarkymas į polikliniką?

– Klaipėdos sveikatos priežiūros centras, kurį nemažai gyventojų ir iki šiol tebevadino trečiąja poliklinika, netrukus įgis tikros poliklinikos statusą. Tai reiškia, kad čia gyventojams bus teikiamos visos poliklinikai privalomos antrinio lygio paslaugos, kurių pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra 13.

Iki poliklinikos statuso buvo einama pamažu – bėgant metams paslaugų vis daugėjo. Sveikatos priežiūros centre jau buvo teikiamos echoskopijos, endokrinologijos, neurologijos, akušerijos ginekologijos, otorinolaringologijos, chirurgijos, vaikų, vidaus ligų bei radiologijos paslaugos. Pernai savivaldybės taryba padidino įstaigos įstatinį kapitalą 50 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti akių ligų kabinetui įrengti. Šiemet įstatinį kapitalą padidinus dar 150 tūkst. eurų, įsigyta endoskopijos ir kardiologijos įranga leis poliklinikai būtinų paslaugų sąrašą užbaigti.

Planuojama, kad į pietinę miesto dalį poliklinika oficialiai "sugrįš" rugpjūčio 1-ąją. Klaipėdiečiams tai užtikrins galimybę gauti daugelį būtinų specialistų konsultacijų vienoje vietoje, o kartu tai reiškia ir geresnį medicinos paslaugų prieinamumą bei trumpesnes eiles pas medikus visame mieste.

– Kam paplūdimiams reikalingos mėlynosios vėliavos?

– Visų pirma, tai tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas, reiškiantis, kad čia įrengta tinkama infrastruktūra, budi gelbėtojai, laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, rūpinamasi švara. Nemažai kas mėgsta pabrėžti, kad, norint gauti mėlynąją vėliavą, už ją reikia ir susimokėti. Taip, dalyvavimas mėlynosios vėliavos programoje kainuoja, tačiau turime įvertinti ir tai, kad tokiu būdu siunčiame ženklą visam pasauliui, jog Klaipėdoje poilsiautojai ras tarptautinius kokybės standartus atitinkančius paplūdimius. Šiemet mėlynosiomis vėliavomis apdovanoti Antrosios Melnragės bei Pirmasis Smiltynės paplūdimiai. Antrosios Melnragės paplūdimys mėlynąja vėliava apdovanojamas antrus, o Pirmasis Smiltynės – trečius metus iš eilės.

Klaipėdos paplūdimiai, kaip ir kasmet, poilsiautojus pasitinka atsinaujinę ir bus dar labiau pritaikyti neįgaliesiems bei šeimoms su vaikais – atnaujinti pandusai neįgaliesiems, įrengta daugiau poilsio aikštelių, vaikams – žaidimų įrenginių. Kaip ir pernai, pliažuose darbuosis smėlio valymo mašina. Na, o gelbėtojai šį sezoną naudosis ir nuotoliniu būdu valdomu, lengvai bangas įveikiančiu gelbėjimo plaustu-robotu, kuris itin reikalingas gelbstint skęstančiuosius.

Tačiau ne vien paplūdimiai yra Klaipėdos vasaros sezono vizitinė kortelė. Turime užtikrinti, kad ir kitos miesto vietos turistams bei, žinoma, kiekvienam vietos gyventojui paliktų tik gerų įspūdžių. Šiemet problemų turime su Kruizinių laivų terminalo ir piliavietės prieigomis, kurios tapo rekonstrukcijos zona. Turbūt visi supranta, kad atsinaujinti būtina, tačiau pritrūko darbų kultūros. Sezono pradžioje į tai atkreipiau tiek rangovų, tiek teritorijos naudotojų, tiek savivaldybės specialistų dėmesį. Stebėsiu, kad per sezoną akių nebadytų netvarka.

– Pietinėje Klaipėdos dalyje vėl kenčiama smarvė. Kada tai baigsis?

– Labai norėčiau, kad tai baigtųsi čia ir dabar, tačiau realybė kiek kitokia. Lietuvoje turime daugybę kontroliuojančių institucijų, tačiau tos vienintelės, kuri operatyviai sugebėtų priversti įmones nebesmardinti, deja, ir nėra – tai įgaliojimai ne tie, tai taršos viršijimai nefiksuojami, tai baudos skirtos, bet situacija nesikeičia ir taip toliau. Vis dėlto, nors ir mažais žingsneliais, į priekį judame, o dėmesys šiai problemai ir toliau bus išskirtinis.

Ir praėjusią savaitę buvau sukvietęs visų atsakingų institucijų atstovus. Deja, skaičiai, kuriuos išgirdau, manęs tikrai nenudžiugino. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuo birželio 3 d. jau buvo sulaukęs apie poros šimtų pranešimų dėl smarvės pietinėje miesto dalyje. Po sąlyginai ramaus laikotarpio, tai akivaizdus suintensyvėjimas, kuris mums liudija, kad turime į kovą kilti su naujomis jėgomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Aplinkos apsaugos departamentas veikia pagal savo įgaliojimus ir kompetencijas, o savivaldybė, siekdama prisidėti prie problemos sprendimo, nuo gegužės pabaigos gyventojams siūlo naudotis naujomis galimybėmis kvapams fiksuoti. Jau veikia schema, pagal kurią Klaipėda yra padalyta į 5 dalis. Kiekvienoje jų, pasitarus su bendruomene, buvo paskirtas atsakingas asmuo, dažniausiai seniūnaitis, kuris pasklidus kvapui turi tam tikrų įgaliojimų ir teisę kviesti mobilią laboratoriją, o ši atvykusi paims kvapo mėginį. Gyventojai, pajutę nemalonius kvapus, raginami skambinti savo gyvenamosios teritorijos atstovams. Žemėlapį, kaip suskirstytas miestas, bei kiekvienos teritorijos atstovo kontaktus galima rasti savivaldybės interneto svetainėje, informacija buvo skelbiama ir žiniasklaidoje. Šis kvapų fiksavimas ir tyrimas – tai ištisus metus truksianti stebėsena, po kurios bus gauti apibendrinti rezultatai, daromos išvados, numatomos priemonės. Tačiau vis dar pasigendu operatyvaus reagavimo ir žaibiškų sprendimų priėmimo mechanizmo. Tikiuosi, teigiamų pokyčių į kovą su smarve atneš nacionaliniu lygmeniu planuojami teisės aktų pakeitimai, o savivaldos lygmeniu veiklą privalo intensyvinti kovai su kvapais bei tarša suburta tarpinstitucinė darbo grupė.

Praėjusią savaitę įvyko susitikimas ir su ties pietine miesto dalimi įsikūrusių įmonių atstovais. Jo metu įmonės pristatė savo planus ir numatomas priemones, kaip mažinti į aplinką sklindančius kvapus. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo savivaldos bei kontroliuojančių institucijų atstovai, aptarėme ir tai, kad verta svarstyti elektroninių nosių įsigijimo galimybes. Specialistams pasiūlyta pasidomėti kolegų iš Ventspilio patirtimi. Taip pat sutarėme išplėsti kovai su tarša ir kvapais suburtos darbo grupės sudėtį bei pakviesti prisijungti didesnį ratą įmonių, kurių veikla taip pat kelia klausimų dėl galimo nemalonių kvapų sklidimo. Kartu kviečiu ir visų kitų įmonių vadovus dar kartą įvertinti savo technologinius procesus bei kuo greičiau pritaikyti visas įmanomas priemones, jei tik yra tikimybė, kad iš teritorijos gali sklisti tarša ar kvapai. Tai galioja net ir tuo atveju, jei normos neviršijamos, – tikiuosi sąmoningumo, nes jei gyventojai skundžiasi, problema yra, ir nesvarbu, kad formaliojoje matavimo skalėje ji dar nevertinama kaip ta, už kurią turi būti baudžiama.