Vilniuje – kovingumo pamoka

Prieš rungtynes su Liuksemburgu Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas nedviprasmiškai užsiminė, kad savo aikštėje jo auklėtiniai sieks atsirevanšuoti varžovams už nesėkmę (1:2) pirmame tarpusavio mače.

Jo teigimu, norint pasiekti pergalę lietuviams teks žaisti gerokai agresyviau ir drąsiau nei Liuksemburge. Ir nors atsakomosios rungtynės Vilniuje baigėsi lygiosiomis 1:1, bent jau dėl Lietuvos futbolininkų nusiteikimo ir kovingumo klausimų nekilo. Lietuvių nesugniuždė nei praleistas įvartis, nei pirmame kėlinyje agresyviai žaidusio Sauliaus Mikoliūno dvi geltonos kortelės. Net ir likę mažumoje šeimininkai drąsiai atakavo ir po Arvydo Novikovo įvarčio išlygino rezultatą (1:1).

"Tikrai neblogai pradėjome rungtynes, sukūrėme aštrių situacijų, bet po praleisto įvarčio prireikė laiko, kad grįžtume į žaidimą. Visgi per pertrauką mačiau, kad žaidėjai tiki, jog gali toliau žaisti ir vykdyti tai, ką planavome. Išlyginome rezultatą, bet galėjome išpešti daugiau. Manau, kad tas taškas mums vertas pergalės, tai leis mums atsispirti ir su pozityvu žiūrėti į priekį", – samprotavo V.Urbonas.

Tikrai neblogai pradėjome rungtynes, sukūrėme aštrių situacijų, bet po praleisto įvarčio prireikė laiko, kad grįžtume į žaidimą.

Slogutis Belgrade

Tačiau po kelių dienų vykusiose rungtynėse su Serbija Lietuvos rinktinė buvo tiesiog neatpažįstama. Kalbėdamas apie laukiančius iššūkius V.Urbonas teigė, kad komandai reikia pasiruošti sunkiam darbui: "Suprantame rungtynių su Serbija svarbą ir atsakomybę, kurią nešame ant savų pečių. Turime išeiti į aikštę gerbdami varžovą, bet taip pat turėti savų argumentų, tad laukia įdomios rungtynės."

Deja, netrukus paaiškėjo, kad lietuvių argumentu turėjusi būti penkių gynėjų linija Serbijos futbolininkų visiškai neįtikina. Prieš šias rungtynes Ukrainoje net 0:5 šeimininkams nusileidę serbai be gailesčio suvarpė Lietuvos rinktinės gynybą ir tik vartininko Džiugo Bartkaus meistriškumas lėmė, kad per pirmas 45 minutes kamuolys lietuvių vartuose pabuvojo vos tris kartus. Antrame kėlinyje Lietuvos rinktinė parodė tam tikrus gyvybės ženklus, o A.Novikovas nuo 11 metrų žymos pelnė garbės įvartį, tačiau paskutinis žodis priklausė jau per teisėjo pridėtą laiką ketvirtą kartą pasižymėjusiems serbams (4:1).

Atsirinko karius

V.Urbonas po rungtynių pripažino, kad jo pasirinkta taktinė schema nepasiteisino, bet tikėtis kitokios baigties buvo sudėtinga.

"Ruošdamiesi rungtynėms pakeitėme žaidimo schemą, bandėme "prisotinti" aikštės vidurį ir baudos aikštelę, bet įvarčiai vis tiek krito iš tos vidurio zonos. Pertraukos metu padėjo tam tikri perstatymai aikštėje, atsirado daugiau žaidėjų aikštės viduryje, mes pradėjome aukščiau pasitikti varžovus ir tai sukėlė serbams tam tikrų sunkumų. Aišku, džiugu, kad įmušėme įvartį, bet pati rungtynių pabaiga buvo liūdna. Kita vertus, šiandien kalbėti apie taškus tokiose rungtynėse būtų nerealu. Man asmeniškai tai buvo informatyvios rungtynės, dabar matau, su kuriais žaidėjais galime toliau eiti į priekį", – konstatavo V.Urbonas.

Europos čempionato atrankos B grupėje lietuviai per tris mačus surinko vieną tašką ir užima penktą vietą. Į pirmą vietą pakilo dvi pergales (5:0 prieš Serbiją ir 1:0 prieš Liuksemburgą) pasiekusi Ukrainos rinktinė. Būtent su ukrainiečiais lietuviai ir susitiks artimiausios atrankos į 2020 m. Europos futbolo čempionatą rungtynėse. Jos įvyks rugsėjo 7 d. Vilniuje.

Komentaras

Stanislovas Danisevičius, buvęs žinomas Vilniaus "Žalgirio" futbolininkas

Po neblogų rungtynių su Liuksemburgu mane labai nemaloniai nustebino Lietuvos rinktinės pasirodymas akistatoje su Serbija. Nuo pirmų minučių lietuviai atsitraukė prie savo vartų ir tikėjosi, kad su penkiais gynėjais sugebės atsilaikyti prieš tokį varžovą. Visgi netrukus paaiškėjo, kad gynėjų skaičius neturi jokios įtakos žaidimo gynyboje kokybei. Galėjome ir 10 gynėjų išleisti į aikštę, bet rezultatas nuo to nebūtų kitoks. Akivaizdžiai įsitikinome, koks didžiulis meistriškumo skirtumas yra tarp Serbijos atakuojančių žaidėjų ir mūsų gynėjų. Kita vertus, aš pasigedau ir mūsų vidurinės grandies žaidėjų indėlio į komandos gynybinius veiksmus. Antrame kėlinyje vaizdas buvo kiek geresnis, bet tik todėl, kad varžovai patys nustojo žaisti. Tada jau ir mes galėjome šiek tiek pasireikšti. Visgi nematau prasmės tuo džiaugtis.

Nemanau, kad tokį blankų lietuvių pasirodymą Belgrade būtų galima paaiškinti nuovargiu po mačo su Liuksemburgu. Ne tik lietuviams, bet ir serbams tai buvo antros rungtynės per tris dienas, tad abiem komandoms sąlygos buvo vienodos. Skyrėsi tik komandų lygis. Serbijos rinktinėje žaidžia geriausiose pasaulio futbolo lygose rungtyniaujantys futbolininkai, sulaukiantys pajėgiausių planetos futbolo klubų dėmesio. O mes apie tai galime tik pasvajoti.

Mane stebina, kad Valdas Urbonas remiasi tais pačiais žaidėjais, kurie jau parodė savo sugebėjimus praėjusiame atrankos cikle ir Tautų lygos varžybose. Matome, kad tie patys vidurio gynėjai daro tas pačias klaidas, kad nėra jokio progreso, jokio judėjimo į priekį. Gal vertėtų paieškoti tarp jaunų Lietuvos futbolininkų, jaunimo rinktinių narių? Netikiu, kad nėra nei vieno jauno gynėjo, galinčio padėti mūsų nacionalinei rinktinei. Gal dabartinės Lietuvos rinktinės jie ir neišgelbės, bet tai būtų tam tikras pamatas ateities rinktinei, darbas su perspektyva. Nes dabar mūsų gynėjų ir vidurio saugų grandis yra pati silpniausia per visą Lietuvos futbolo rinktinių istoriją. Ir joks treneris to nepakeis.

Artimiausioje perspektyvoje aš jokių pozityvių dalykų nematau. Šiais metais mūsų laukia susitikimai su ukrainiečiais, Tautų lygos varžybų nugalėtojais portugalais ir tais pačiais serbais. Tikiuosi, kad Lietuvos rinktinė su šiais varžovais sužais garbingai. Meistriškumu mes dabar nusileidžiame visiems, tačiau bent jau kovingumu privalome pranokti.