Šia 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apėmusią ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Ukrainos teritorijų, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.

Unijos metinių paminėjimo renginiuose Liubline dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir dar aštuoni Seimo nariai; į Lenkiją taip pat atvyko Lietuvos kultūros, švietimo veikėjų.

Tai rodo, kaip bėgant metams pasikeitė Liublino unijos vertinimas Lietuvoje – prieš šimtmetį toks vizitas būtų buvęs neįmanomas dėl tautinio judėjimo ypatumų ir prastų santykių su lenkais.

Sprendimas kurti bendrą valstybę su Lenkija  Lietuvoje tarpukariu laikytas pragaištingu, nes LDK suverenitetas unijos sutartimi buvo apribotas. Vis dėlto atkūrus nepriklausomybę nuo sovietų istorikai stengiasi pabrėžti, jog Liublino unija iki galo nesunaikino Lietuvos savarankiškumo ir buvo reikalinga dėl kylančios karinės grėsmės iš Maskvos.

Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje.

Šiuo metu Rusijos grėsmė vėl skatina Lietuvą ir Lenkiją vienytis bei tapo viena svarbiausių priežasčių vėl gerėti šalių ryšiams, nepaisant išliekančių nesutarimų dėl istorijos ar tautinių mažumų padėties.

„Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo aneksija, karas Donbase, politiniai veiksmai ukrainiečių atžvilgiu pakeitė saugumo padėtį Vidurio ir Rytų Europoje. Rusijos grėsmė šiandien yra tiek pat reali, kaip ir prieš 450 metų“, – Liubline vykusioje diskusijoje kalbėjo V. Pranckietis.

„Vienybės jėga saugojo mus nuo ordos, tesaugo ir šiandien“, – pridūrė jis.

Pavadinęs Liublino uniją Europos Sąjungos (ES) pirmtake, jis tvirtino, kad sutarties sudarymo metu vykusi diskusija, ko Abiejų Tautų Respublikoje turi būti daugiau – šalių suvereniteto, federalizmo ar vienijimosi – aktualumą atgauna ES formatais.

„Mokykimės iš savo praeities, venkime liberum veto ir siekime plačios ir taikios vienybės“, – teigė V. Pranckietis, turėdamas omenyje situaciją, kai dėl ATR įstatymų leidėjų teisės vienašališkai blokuoti priimamus teisės aktus strigdavo parlamento darbas.

Pulkininkas Arturas Jasinskas, tarnaujantis bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados vado pavaduotoju, sakė įžvelgiąs istorinių paralelių tarp susijungimo į Abiejų Tautų Respubliką ir jo atstovaujamo karinio vieneto.

„Turėdami bendrą vienetą su Lenkija ir Ukraina šiandien esame tik stipresni, kaip ir buvome tada“, – sakė karininkas.

Lenkai: unija buvo kompromisas

Lenkijos politikai Liublino uniją pavadino kompromisu, taip atkartodami šios šalies akademikų ir kultūrininkų ketinimus kalbant apie ATR pabrėžti dviejų šalių sąjungą, o ne įvardyti LDK kaip į Lenkiją inkorporuotą valstybę.

„Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje. Dėl jos susikūrė Abiejų Tautų Respublika – politinis darinys, tapęs pavyzdžiu pavykusio kompromiso tarp įvairių tautų, kraštų, religijų, kultūrų ir kalbų“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis.

Pasak jo, Liublino unijoje galima rasti daug pavyzdžių šių dienų tarptautinei politikai, kaip būtų galima ginti bendras valstybes ir bendradarbiauti gerbiant daugiakultūriškumą bei kiekvienos šalies kultūrą.

„Šie tikslai suformuluoja klausimus dėl saugumo, raidos, gyvenimo lygio ir kultūros paveldo. Tai yra tikslai, kurių verta siekti, nes tai – bendradarbiavimo pamatai“, – teigė M. Kuchcinskis.

Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) sakė, kad Liublino unija buvo svarbi ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir visų regiono šalių vystymuisi.

Diskusijoje dalyvavęs Baltarusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininko pavaduotojas Leonidas Kačina tvirtino, kad „dėl Liublino unijos Baltarusijos visuomenė užėmė labai speficinę ir tvirtą vietą Europos bendruomenėje“.

Kai kurie baltarusiai pastaraisiais metais ėmėsi smarkiai pabrėžti savo įtaką tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek Abiejų Tautų Respublikoje.

Liubline sekmadienį viešėjusios delegacijos dalyvavo metinėms paminėti skirtose šv. Mišiose ir padėjo gėlių prie unijai skirto paminklo, pastatyto Lietuvos vardu pavadintoje miesto aikštėje.

Po diskusijos Liubline veikiančiame Kultūrų susitikimo centre šalių atstovai dalyvavo šventiniame koncerte.

Šventiniuose renginiuose taip pat dalyvavo Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė, politikai ir diplomatai iš Vengrijos, Čekijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos.