Jos vadovo Petro Narbuto teigimu, pagrindinis asociacijos tikslas – bendrauti su Vilniaus miesto vadovais ir siekti, kad visos neformaliojo ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos turėtų vienodas konkurencines sąlygas ir miesto paramą.

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos steigimo dokumentus pasirašė 14 juridinių asmenų, o šiuo metu jos gretose yra jau 27 nariai ir daugiau nei 10 tūkst. užsiėmimus lankančių vaikų. Asociacija vienija futbolo ir krepšinio akademijas, taip pat ir teniso, ledo ritulio, regbio, bokso, karatė, tinklinio, orientavimosi ir lengvosios atletikos mokyklas bei klubus. Anot P.Narbuto, idėja įsteigti visas mieste veikiančias neformaliojo švietimo paslaugas vaikams ir jaunimui teikiančias organizacijas vienijančią asociaciją brendo kelerius metus, bet gyvybės jai įkvėpė Vilniaus miesto savivaldybės vadovų kabinetuose sukonstruotas planas perleisti savivaldybei priklausančią Vilniaus futbolo mokyklą Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubui.

"Gandus, kad savivaldybė planuoja dovanoti "Žalgiriui" futbolo mokyklą su visa infrastruktūra ir beveik 500 tūkst. eurų siekiančiu metiniu finansavimu, girdėjome jau anksčiau, bet apie tai, kad sprendimas jau faktiškai priimtas, sužinojome tik rugsėjo pradžioje. Tai sukėlė didelį privačių futbolo mokyklų ir akademijų pasipiktinimą ir tapo asociacijos įkūrimo katalizatoriumi. Vilniuje veikia bent dvi dešimtys privačių futbolo mokyklų ir akademijų, bet savivaldybė kažkodėl proteguoja tik vieną mokyklą ir vieną futbolo klubą. Mes manome, kad tai prieštarauja laisvosios rinkos nuostatoms, tad nusprendėme netylėti ir atkreipti savivaldybės dėmesį į tas neformaliojo ugdymo įstaigos, kurios įdeda daugiausia širdies, rodo geriausius rezultatus ir pritraukia daugiausia vaikų", – sakė šių metų pradžioje naują futbolo klubą "Vilnius" įsteigęs P.Narbutas.

– Su kokiomis problemomis susiduria privačios neformaliojo švietimo paslaugas vaikams teikiančios įstaigos Vilniuje?

– Kai prieš metus pradėjau gilintis į futbolo reikalus Vilniaus mieste, prieš mano akis atsivėrė labai nykus vaizdas. Pamačiau, kad sostinėje faktiškai nėra vaikų sportui skirtos naujos infrastruktūros, turime tik sovietmečiu įrengtas aikšteles, kurios yra fiziškai ir morališkai pasenusios. Per pastaruosius kelis dešimtmečius visos valdžios deklaravo, kad joms rūpi vaikų užimtumas ir jų įtraukimas į sportinę veiklą, bet realių žingsnių taip ir nepadarė.

Vilniuje vaikai vis dar skirstomi į "mūsų" ir "jūsų". "Mūsų" – tai miesto biudžetines sporto įstaigas lankantys, o "jūsų" – sportuojantys privačiose futbolo, krepšinio, teniso, karatė, ledo ritulio ar regbio akademijose. Tai neteisingas požiūris, nes visi tie vaikai yra vilniečiai, visų jų tėvai moka mokesčius ir išlaiko savivaldybę su visomis biudžetinėmis įstaigomis. Todėl mes reikalaujame, kad būtų atsisakyta tokių ydingų nuostatų ir visos sporto mokyklos turėtų vienodas galimybes vykdyti savo veiklą – tai yra teikti neformaliojo sportinio ugdymo paslaugas. Nes dabar biudžetinės sporto įstaigos gauna savivaldybės finansavimą, jos gali nemokamai naudotis miesto sporto infrastruktūra, todėl jose mokestis už treniruotes yra kelis kartus mažesnis nei privačiose mokyklose. Tačiau, mūsų skaičiavimais, miesto biudžetinėse sporto įstaigose treniruotes lanko tik penktadalis vaikų, o net 80 proc. vaikų sportuoja privačiose mokyklose. Tačiau dar daugiau vaikų apskritai nesportuoja ir nelanko jokių būrelių.

Vilniuje vaikai vis dar skirstomi į "mūsų" ir "jūsų". "Mūsų" – tai miesto biudžetines sporto įstaigas lankantys, o "jūsų" – sportuojantys privačiose mokyklose.

Valdininkai sako, kad miesto išlaikomos sporto įstaigos yra amžinos ir tik jos užtikrina vaikams absoliučią galimybę sportuoti, nes privačios mokyklos gali bet kada sužlugti. Tačiau tiesa tokia, kad privatus verslas yra daug efektyvesnis už valstybinį ar biudžetinį. Mieste yra daugiau nei 20 privačių futbolo mokyklų, jose treniruotes lanko apie 8 tūkst. vaikų, bet savivaldybė remia tik vos 500 vaikų turinčią biudžetinę futbolo mokyklą. Taip neturėtų būti.

– Ar tai reiškia, kad asociacija sieks panaikinti miesto išlaikomas sporto įstaigas – futbolo ir krepšinio mokyklas, miesto sporto centrą, sporto mokyklą "Tauras" ir kt.?

Mes tikrai nesiūlome dabar pat uždaryti visas biudžetines sporto įstaigas, bet norime, kad jos konkuruotų su privačiomis tomis pačiomis sąlygomis. Jei jos bus konkurencingos ir už rinkos kainas atitinkantį mokestį teiks kokybiškas paslaugas, tai vaikai toliau lankys jų treniruotes. Viena iš savivaldybės funkcijų – rūpintis neformaliuoju vaikų švietimu. Bet šiuo metu ji tiesiogiai rūpinasi tik nedidelės dalies vaikų neformaliuoju ugdymu, nes išvardytose įstaigose sportuoja maždaug tik 5 tūkst. vaikų. Tuo metu gerokai daugiau vaikų lanko treniruotes ir užsiima sportine veikla privačiose sporto mokyklose, bet savivaldybė joms neskiria jokios paramos. Mūsų manymu, savivaldybė privalo padėti visoms neformaliojo švietimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir daryti tai pačiu geriausiu bei efektyviausiu būdu – skiriant atitinkamą pinigų sumą į kiekvieno vaiko neformaliajam švietimui skirtą krepšelį. Jį vaikas galėtų naudoti pagal savo poreikius ir pageidavimus rinkdamasis neformaliojo švietimo būrelius. Nes dabar tikrai ne visi Vilniaus mieste gyvenantys vaikai gali pasinaudoti savivaldybės biudžetinių sporto įstaigų paslaugomis, juos riboja ir sporto infrastruktūros problemos, ir trenerių stoka, ir elementari sporto objektų geografija. Jei vaikas gyvena Naujojoje Vilnioje, jis tikrai nevažiuos per visą miestą į Pilaitę ar Fabijoniškes, kad galėtų lankyti Vilniaus futbolo mokyklos treniruotes. Jam daug patogiau treniruotis savame mikrorajone veikiančioje privačioje futbolo mokykloje. Bet treniruotės Vilniaus futbolo mokykloje kainuoja 20 eurų, o privačioje – 50. Deja, tokią sumą ne visi gali sau leisti.

– Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis yra ir dabar. Valstybės skiriamo krepšelio parama siekia 15 eurų per mėnesį, jį galima panaudoti neformaliojo ugdymo veikloms finansuoti. Ar to nepakanka?

– Aš manau, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų tėvų atlyginimų ir socialinės padėties, privalo turėti finansinius krepšelius, kurie užtikrintų jų galimybes lankyti bet kurios norimos sporto šakos treniruotes. 15 eurų mėnesinės paramos tam nepakanka. Juo labiau kad ji skiriama tik 8 mėnesiams per metus, tikriausiai darant prielaidą, kad vasarą būreliai nedirba ir vaikai nesportuoja. Labai keista, nes juk būtent vasarą yra pats geriausias metas treniruotis, žaisti futbolą, krepšinį ir pan. Mes manome, kad vieno vaiko neformaliajam švietimui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 30 eurų per mėnesį. Turėdamos tokį finansinį garantą privačios įstaigos galėtų aktyviau dirbti pritraukdamos vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų, gal būtų galima susitarti, kad jiems treniruotės nieko nekainuotų, tuo metu didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikams mokestis siektų, tarkim, 30 eurų. Jei miestas biudžetinėms sporto įstaigoms skirtą finansavimą nukreiptų į vaikų krepšelius, mes tikrai galėtume pasiekti tą pradinį dydį ir vaikai turėtų galimybę bent 2–3 kartus per savaitę lankyti sporto būrelį.

– Ką veiks asociacija?

– Jau įvyko pirmasis asociacijos valdybos narių susitikimas su Vilniaus miesto vadovais, mes juos informavome, kad asociacija sieks dalyvauti sprendžiant visus neformaliojo vaikų ugdymo klausimus, taip pat sprendžiant dėl finansavimo ir sporto infrastruktūros plėtros mieste. Yra daug problemų, kurias mes bendromis jėgomis galime ir privalome spręsti. Paprašėme, kad savivaldybė nustatytų tinkamiausią to bendradarbiavimo formą. Dabar laukiame konkrečių atsakomųjų savivaldybės žingsnių ir pasiūlymų. Asociacijoje yra 27 nariai, mes vienijame daugiau nei 10 tūkst. vaikų. Ir tai tik pradžia. Norime, kad asociacija veiktų ne tik Vilniuje, bet turėtų savo atstovus visoje Lietuvoje. Mielai į asociaciją priimsime ir biudžetines miesto įstaigas, nes mūsų tikslai tie patys. Tik mes norime, kad visi turėtų lygias teises ir galimybes užsiimti neformaliojo švietimo paslaugų teikimu be jokių išlygų ar privilegijų.