Dokumento nuotrauką tviteryje paskelbė Bolivijos vidaus reikalų ministras Arturas Murillas.

Kaip sakoma dokumente, sprendimas išduoti orderį buvo priimtas tiriant maišto kurstymo, terorizmo ir terorizmo finansavimo bylą. Kaip teigia prokuratūra, ši priemonė reikalinga tam, kad buvęs valstybės vadovas „atvyktų į apklausą ir duotų parodymus“ byloje. Dokumente taip pat rašoma, kad sulaikyti E. Moralesą gali „bet kuris kompetentingas valstybės tarnautojas“.

Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo tuometis valstybės vadovas E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai.

Po tris savaites trukusių protestų E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera.

Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną opozicijai atstovaujanti Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente ir paskyrė ministrų kabinetą.

Gruodžio 12 d. E. Moralesas atvyko į Argentinos sostinę, kur jam jo paties prašymu buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o ne politinis prieglobstis.