Buvo ir kalėjimo laikai

Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m. pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Tai viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių, su prie jos buvusia medine Šv. Lozoriaus vardo špitole. Šioje Rūdninkų priemiesčio vietoje buvo laidojamos maro ir badmečio aukos. Statybos iniciatorius buvo jėzuitas kun. Simonas Visockis, darbams finansuoti organizavęs tarp miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčia įrengta gana sparčiai: jau 1604 m. joje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai prasidėdavo nuo šios bažnyčios, toliau eidavo Rūdninkų gatve ir tik tada pasiekdavo Rotušę, Valdovų rūmus, Vilniaus katedrą. Tai buvo simboliniai Vilniaus vartai – visų iškilmių pradžia Viduramžiais.

XV–XX a. prie Šv. Stepono bažnyčios buvusios kapinės vėliau buvo paverstos kalėjimo kiemu, o vėliau – statybos ir sandėliavimo aikštele. Dar neseniai šioje teritorijoje veikė statybos įmonės, o didžioji teritorijos dalis padengta asfalto danga, nes buvo naudojama statybinei technikai ir medžiagoms laikyti. Be to, skvero sklype vis dar galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Išskirtinė ir Šv. Stepono bažnyčia – ji viena iš trijų Vilniuje esančių renesansinių bažnyčių.

Galvojama apie amfiteatrą

Vykdant skvero rekonstrukciją, planuojama visiškai atnaujinti erdvę išlaikant jai išskirtinumą suteikiančius čia veikusios bendrovės "Gatvių statyba" objektus: teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą siūloma paversti meniniu akcentu, kuris taptų skvero žymeniu ir kviestų aplankyti šią vietą. Bet ir jis pats galėtų tapti įrankiu apžvelgti miestą – projektą rengianti savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" architektų komanda turi idėją kaminą paversti periskopu, kurio "akis" leistų pasižvalgyti po miestą. Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino bokštas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos.

1600 m. – tada pastatyta Šv. Stepono bažnyčia, viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus atrastas katilas smalai, kuriame buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šią požeminę patalpą planuojama išvalyti ir paversti renginių ar poilsio erdve. Svarstoma net amfiteatro įrengimo idėja.

Šiuo metu būsimasis skveras yra ne tik beveik visas išasfaltuotas, bet ir apstatytas garažais. Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno pastato fasado elementas – mūrinė siena su trimis arkiniais langais – turėtų likti. Naudojant šio pastato elementus, čia planuojama sukurti centrinį paviljoną. Patalpose būtų įrengtas viešasis tualetas, pritaikytas ir žmonėms su negalia. Likusias patalpas planuojama nuomoti – jos tiktų ir kavinei, ir nedidelei bendruomeninei erdvei.

Vietoj asfalto – pieva

Skvere esantis asfaltas bus išardytas, o vietoj jo bus didelė pieva, juosiama pėsčiųjų takų. Išardžius asfalto dangą ir aptvarkius esamą reljefą bei želdinius norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą – pievą įvairioms veikloms. Tarp gausybės čia atsirasiančių želdinių planuojamas ir obelų sodas.

Nuo XX a. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas naudoto galingo krano konstrukciniai elementai, šiandien sukuriantys įspūdingą teritorijos vaizdinį, taip pat bus išsaugoti rekonstruojant skverą. Projekto kūrėjai pažymi, kad tokio industrinio ir bažnytinio palikimo koncentracijos vienoje vietoje nėra niekur Lietuvoje, todėl tai yra ir vietos simbolis, ir vertybė. Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti: nudažyti ir panaudoti teritorijai apšviesti. Per renginius pievą bus galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms – laikiniems paviljonams, meno instaliacijoms ir panašiems objektams įrengti.

Viadukas pėstiesiems

Atgimstant Stoties rajonui, planuojamas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.

Įgyvendinant projektą bus atnaujinama ir šalia skvero besidriekianti Šv. Stepono gatvė – ją suplanuota pritaikyti dviratininkams ir pėstiesiems. Rekonstruota gatvė taptų nauja trasa, kuri sujungtų miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Gatvė istoriškai padalyta į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Pietinė dalis bus vienpusio eismo Geležinkelio gatvės link, su raudono asfalto dviračių taku, atskirtu iškeltomis salelėmis. Šaligatviai, kurie bus įrengiami abiejose gatvės pusėse, bus platesni prie dviračių tako. Palei šlaitą planuojamos automobilių stovėjimo vietos bei apšvietimas.