Fiktyvios paslaugos

Vokietijos ambulatorinė priežiūra – pelninga rinka, todėl joje jau ne vienus metus veikia daug paslaugų teikėjų. Daugybė jų – abejotinos reputacijos. Nusikalstamos grupuotės apgaudinėja Vokietijos sveikatos ir ilgalaikės priežiūros draudimo fondus, režisuodamos spektaklį, kuriame vaidina minia tariamų ligonių ir apsimetėlių slaugytojų.

Ilgus metus nusikaltėliai veikia pagal paprastą schemą: žmonės, kuriems tariamai reikalinga priežiūra, iš tikrųjų sirgdavo gerokai menkiau, nei oficialiai deklaruojama, o nusikaltėliai už šias brangias paslaugas susižeria dideles sumas. Už atlygį asmenys apsimeta turintys didesnių sveikatos problemų nei iš tikrųjų, o į nusikalstamą schemą įtraukti gydytojai išduoda tikrovės neatitinkančias pažymas.

Potencialių klientų nusikaltėliai ieško, be kita ko, ir per dviprasmiškus skelbimus Vokietijos rusakalbei diasporai skirtuose leidiniuose, megzdami ryšius su bažnyčių parapijomis. Daugiau ar mažiau ligotų asmenų šeimos nariams pasiūlomos tarpininkavimo derantis su draudimo bendrovėmis paslaugos ar anksčiau minėtas "verslo planas". Tačiau į "verslo" partnerius įtraukiami ir tiesiog nedideles pajamas gaunantys ar socialiai remtini asmenys.

Taip tarp "ligonių", už kurių prausimą, kompresinių kojinių movimą ar kitokias higienos paslaugas draudimo bendrovės iš viso sumokėdavo dešimtis tūkstančių eurų, vėliau tyrėjai atrasdavo ne tik puikiai savimi pasirūpinančių asmenų – būta ir motorolerį vairuojančių kioskininkų, net ir sunkų fizinį darbą dirbančių vyrų. Kai kuriems esą aplinkos nesuvokiantiems neįgaliesiems tiesiog prieš medikų apžiūrą būdavo sugirdoma slopinančių vaistų.

Palieka likimo valiai

Ilgainiui nusikaltėliai atrado ir ypač sunkių ligonių rinką. Oficialiai deklaruojama, kad ypač sunkios būklės asmenis, pvz., esančius komos būsenos ar prikaustytus prie lovos, priklausomus nuo dirbtinių plaučių ventiliavimo sistemų, visą parą slaugo aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistai.

Už šias paslaugas iš draudimo bendrovių firmos gauna po keliolika tūkstančių eurų. Tačiau realybėje ligonius ne tik prižiūri gerokai mažesnės kvalifikacijos slaugytojai, bet ir jų darbą medicinos paslaugomis sunku pavadinti: užuot nuolat budėję, jie nelaimėlius aplanko vos kelis kartus per dieną.

Nusikaltėlių nesustabdo ir jų veiklą lydinčios tragedijos: anot "Die Welt", po likimo valiai paliktų sunkių ligonių mirties pradėtas ne vienas tyrimas dėl netyčinės žmogžudystės.

Pelno marža – įspūdinga

Į nusikalstamas schemą įtraukiamos ir ligonių šeimos: joms tenkanti grobio dalis dažnu atveju yra fiksuota. Sveikatos draudimo bendrovės skaičiuoja, kad tokio nesąžiningo verslo pelno marža gali siekti ir 50 proc.

Į nusikalstamas schemą įtraukiamos ir ligonių šeimos: joms tenkanti grobio dalis dažnu atveju yra fiksuota.

Skaičiuota, kad visoje Vokietijoje būta apie 19 tūkst. intensyviosios terapijos pacientų, kurių kiekvienas sveikatos draudimo įmonėms per mėnesį kainavo mažiausiai 22 tūkst. eurų. Bent kas penktas iš šių eurų galimai sumokėtas nepagrįstai – taip per metus sukčiams atitekdavusi įspūdinga suma – apie milijardas eurų. Anot vienoje sveikatos draudimo bendrovėje dirbančio eksperto, šis verslas pelningesnis nei prekyba narkotikais.

Pavyzdžiui, minėtoji "Airomed" visoje šalyje organizavo kvėpavimo takų problemų turinčių sunkių ligonių priežiūrą, oficialiai teigdama, kad tam tikslui pasitelkia aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau realiai būdavo įdarbinami gerokai menkesnės kvalifikacijos darbuotojai. Skaičiuojama, kad "Airomed" tokiu apgaulės būdu iš sveikatos draudimo kompanijų gavo mažiausiai 443 tūkst. eurų.

2015 m. Berlyne dėl įtarimų sukčiaujant atlikta krata slaugos tarnybos "Möwe" biure, buvo suimti keli iš Ukrainos kilę akcininkai. Tąkart paaiškėjo, kad buvo ne tik pasisavinamos lėšos slaugos paslaugoms teikti, bet ir klastojami slaugytojams išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai.

Įdarbina kruvinus pinigus

Tokių slaugos kompanijų savininkai – organizuotos gaujos, dažnai kilusios iš Rytų Europos ir Eurazijos regiono. Įstatinis kapitalas – iš narkotikų prekybos, ginklų kontrabandos ar kitų šešėlinių verslų.

Antai 2015 m. vienos tokios slaugos tarnybos "Airomed" biurą Hildesheime, Žemutinėje Saksonijoje, apieškoję pareigūnai seife rado daugiau nei 200 tūkst. eurų grynųjų. Jų kilmės kompanijos atstovai nesugebėjo paaiškinti.

"Iš verslo patalpų dažnai galite pasakyti, kad jos yra skirtos kam nors užmaskuoti", – sako vienas draudimo bendrovės atstovas, dažnai dalyvaujantis reiduose prieš tokių gaujų įkurtas įmones. Kai kurių slaugos tarnybų darbuotojai oficialius dokumentus laiko automobilyje – kad policija kratų metu biure jų nerastų. Kiti slepia slaugytojų grafikus. Kartą policija bylas rado paslėptas rūsyje.

Bavarijoje aiškinantis nusikalstamą kelių dešimčių asmenų veiklą, atliekant kratas rasta daugybė aukso dirbinių, prabangių laikrodžių, grynųjų – iš viso beveik 8 mln. eurų vertės daiktų. 2,5 mln., 3 mln. grynųjų, 200 tūkst. vertės aukso lydiniai ir laikrodžiai – radiniai priežiūros paslaugas teikiančių įmonių vadybininkų ar vadovų namuose padarytų įspūdį net ir ekonominiais nusikaltimais užsiimantiems pareigūnams.

Išsisuka nuo teisingumo

Prieš keletą metų paaiškėjus, kad Vokietijoje egzistuoja ši šešėlinė sveikatos apsaugos sistema, situaciją bandyta išspręsti priėmus teisės aktus, griežčiau reglamentuojančius ambulatorinę priežiūrą, tačiau nesėkmingai.

Kaip vėliau parodė laikraščio "Die Welt" ir visuomeninio transliuotojo "Bayerischer Rundfunk" žurnalistų tyrimas, net ir vėliau Sveikatos draudimo medicinos tarnybos atlikti daugiau nei 14 tūkst. slaugos paslaugų teikėjų patikrinimai nepadėjo demaskuoti nusikaltėlių, kurie ir toliau pasipelno iš socialinės apsaugos fondų.

2016 m. spalį pradėtų ir 2017 m. paviešintų auditų rezultatai parodė, kad maždaug kas trečioje slaugos tarnyboje esama neatitikimų, tačiau kompanijų, tariamai teikiančių brangias paslaugas, nepavyko susekti: visos vedė dvigubą buhalterinę apskaitą. Neretai nusikaltėliai spėja nutraukti įtarimų sukėlusios įmonės veiklą ir atidarydavo analogišką savo šeimos narių vardu.

Vis dėlto teisėtvarkos pareigūnai nenuleidžia rankų. Žinios apie reidus prieš slaugos agentūras vis patenka į pirmuosius laikraščių puslapius. Kratos atliekamos, milijonai grynųjų randami, asmenys sulaikomi visoje šalyje, nuo Leipcigo iki Augsburgo.

Šiuo metu vien Berlyno prokuratūroje vykdomi 102 su įtarimus keliančiu slaugos verslu susiję tyrimai, Bavarijoje – apie 80. Pastaruoju metu išaugo ir sveikatos draudimo kompanijose atliekamų analogiškų tyrimų. Pavyzdžiui, "AOK Bayern" nuo 2014 m. įtariamų atvejų padaugėjo dvigubai – iki 361 atvejo pernai.

Tiesa, prokurorai ir sveikatos draudimo bendrovių atstovai nusiteikę ne itin optimistiškai: sukčiai pasipelnys net ir iš pasaulyje siaučiančios koronaviruso pandemijos.

Atliepdama visuotinėms kovos su COVID-19 priemonėms Vokietijos sveikatos draudimo bendrovių asociacija yra sustabdžiusi reguliarius patikrinimus asmenų, kuriems reikalinga speciali priežiūra. Pareigūnai neabejoja: tai tik į naudą nusikaltėliams.