Kūnelį nusėjo žaizdos

Paviešintame vaizdo įraše matyti, kad mergytė verkia, draskosi visą išbertą, žaizdomis nusėtą kūnelį. Kaunietė Lina (vardas pakeistas) pasakojo, kad tokia alerginė reakcija jos dvejų metų dukrytei kilo suvalgius saldainį. „Mergytė iki žaizdų nusidraskė odelę, labai neramiai miegojo, verkė, nes jai labai niežėjo, skaudėjo“, – sakė mama.

Tokia mažylės alerginė reakcija – toli gražu ne pirmoji. Pasak Linos, alergija mažylei prasidėjo po 6 mėn. skiepo. „Iki tol dukrytė skiepus toleravo gerai. Tačiau po 6 mėn. skiepo vos po kelių valandų aplink dūrio vietas atsirado bėrimai, per savaitę jau visas kūnelis buvo išbertas. Nuo to laiko alergijos paūmėjimai nuolat kartojasi. Paprastai tai yra reakcija į netinkamą maistą. Lankėmės pas daug gydytojų valdiškose ir privačiose gydymo įstaigose, esam atlikę daug tyrimų. Neoficialiai keturi gydytojai mums yra patvirtinę, kad alergiją sukėlė skiepai, tačiau oficialiai jie sakė negalintys tokios diagnozės rašyti, nes praras darbą“, – pasakojo mama.

Šeimos asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jos, dėl to nei dermatitas, nei alergija dukrytės sveikatos kortelėje neįrašyti. „Tačiau skaityti aš moku, o skiepų informaciniame lapelyje rašoma, kad jų šalutinis poveikis – dermatitas. Šalutinis poveikis gali pasireikšti skirtingai, mums jis pasireiškė taip“, – dalinosi mama.

Pašnekovės teigimu, mažylė alergiška nemažam skaičiui maisto produktų, tačiau tyrimais nustatytas tik vienas. „Tyrimai dažnai neparodo, kam mergaitė alergiška. Kol kas oficialiai nustatyta, kad dukrytė alergiška kiaušiniui, visa kita – kryžminės reakcijos. Iš tiesų yra daug maisto produktų, kurių dukrytė negali valgyti. Tai – vištiena, žuvis, pomidorai, obuoliai ir kiti“, – pasak mamos, kai kurių iš jų vos paragavus dukrytę išberia. Šių produktų Lina atsisakė, tačiau guodėsi, kad paaiškėja vis nauji produktai, sukeliantys alergines reakcijas.

„Gydytojų teigimu, yra trys priežastys alergijoms, dermatitui atsirasti: paveldimumas, kirminai organizme ir skiepai. Mes nepaveldėjom, kirminus bandėm valyt – jų nebuvo, o alergija vaiką kankina toliau“, – sakė mama.

Lina pasakojo po 6 mėn. skiepo toliau skiepyti mergytę atsisakiusi, kaip ir nenaudojanti hormoninių tepalų ir kitokių cheminių vaistų alergijos simptomams gydyti. „Hormoninių preparatų atsisakėm dėl sudėties, nurodytų šalutinių poveikių bei asmeninės patirties. Juos naudojam tik kritiniu atveju. Kai dukrytei paūmėjimas, esame ne kartą važiavę į ligoninės priėmimą. Ten jai kartą davė geriamo hormoninio vaisto. Iš pradžių mergaitė beveik nesidraskė, žaizdelės ėmė gyti. Tačiau po dviejų dienų išbėrė dvigubai stipriau nei iki tol. Tai kam tokius vaistus vartoti?“ – svarstė mama. Ji pasakojo vietoj hormoninių tepalų vartojanti natūralius niežulį nuimančius kremus ir natūralius vaistus.

Neoficialiai keturi gydytojai mums yra patvirtinę, kad alergiją sukėlė skiepai, tačiau oficialiai jie sakė negalintys tokios diagnozės rašyti, nes praras darbą.

Mamai pasidalinus iki žaizdų nusidraskiusios mergytės vaizdo įrašu feisbuke, kažkas iš šio socialinio tinklo vartotojų paskatino vaiko teisių specialistus pasidomėti šia šeima. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai šeimoje jau lankėsi. „Pabendravus su šeima, nenustatyta jokių galimų vaiko teisių pažeidimų, manom, kad vaiku yra rūpinamasi, jis yra prižiūrimas. Šeimai pasiūlyta pagalba, tačiau tėvai sakė susitvarkantys savarankiškai“, – sakė tarnybos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis.

„Abu su vyru esame dirbantys žmonės, mūsų dukrytė yra prižiūrėta, ir jos gydymui pinigų netaupom. Pasikalbėjom su vaiko teisių specialistais – jie pasirodė protingesni nei daugelis feisbuko komentatorių – suprato, kad jų pagalbos mums tikrai nereikia“, – po vaiko teisių specialistų apsilankymo sakė Lina.

Alerginė reakcija – reta

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Alergologijos sektoriaus vadovė, vaikų alergologė docentė Jolanta Kudzytė teigia, kad alerginė reakcija po skiepų kyla labai retai. „Dabar skiepai yra labai pagerėję, išvalyti, perdaryti. Galima teigti, kad, jei žmogui yra tam tikra alergija, dėl skiepų alerginė reakcija šiek tiek paūmėja, bet labai labai retai. Tačiau skiepai visą gyvenimą besitęsiančios alergijos tikrai nesukelia“, – teigė gydytoja.

Pasak gydytojos, nuomonė, kad dėl atsiradusios alergijos ar autizmo kalti skiepai, yra senas mitas. „Iš kitos pusės, kai yra atopinio dermatito paūmėjimas, skiepyti negalima. Reikia išlaukti. Bet skiepas nei visą gyvenimą besitęsiančios alergijos, nei autizmo nesukelia – tai yra antivakserių teorijos. Kaip ir teiginiai, kad alergijos atsiranda tik dėl trijų priežasčių – paveldimumo, kirminų organizme ir skiepų. Tai yra iš piršto laužti teiginiai.“

Gydytojos žodžiais, atopinio dermatito paūmėjimai ir remisijos (pagerėjimai) eina banguojančiai – kaip sinusoidė. Ir niekas negali pasakyti, kas kiek laiko tie paūmėjimai pasikartos: kas pora savaičių, mėnesių ar metų. Paūmėjimus provokuoja labai daug dalykų: šaltis, prakaitas, suvalgytas maisto produktas ar maisto dažas, virusinė infekcija, sirupinės formos maisto papildas ar vaistas ir kita, – vardijo J.Kudzytė. – Tačiau egzema daugiau kaip 50 proc. atvejų yra nealerginė. Jūs galit grynu vandeniu tą vaiką maitint, ant delno laikyt, ir vis tiek odą beria. Nes yra tam tikras genetinis polinkis, tam tikra įgimta odos sudėtis, filagrino – epidermio struktūrinio baltymo – trūkumas.“

Pasak jos, atopinis dermatitas, arba egzema, gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape, bet dažniausiai tai įvyksta vaikystėje. Tačiau kaltinti skiepo dėl to nereikėtų. „Dažniausiai atopinis dermatitas pasireiškia kaip tik apie šeštą gyvenimo mėnesį. Tos mergaitės galėjo tuo metu ir neskiepyti – vis tiek ją būtų išbėrę. Labai lengva pašaliniam poveikiui priskirti visiškai nesusijusius dalykus“, – pastebėjo gydytoja.

Šeimos asmeninio archyvo nuotr.

Naudos ir žalos efektas

Sunkiausia atopinio dermatito forma labiausiai kankina žmogų: oda būna labai sausa, ją nuolat niežti, beria. Gydytojos alergologės žodžiais, su atopiniu dermatitu reikia išmokti gyventi, tinkamai prižiūrėti odą. „Jį reikia gydyti. Pati žemiausia gydymo pakopa – odos priežiūra. Naudojami emolientai – neutralūs drėkinantys tepalai, specialūs rūbeliai, maudantis naudojami specialūs prausikliai. Toliau eina gydomieji kremai: nehormoniniai prieuždegiminiai tepalai, taip pat hormoniniai, jei reikia – net ir antibiotikų tepalai ar priešgrybeliniai tepalai“, – pasak J,Kudzytės, sunkioms atopinio dermatito formoms gydyti yra sukurta biologinė terapija, kuriami ir nauji vaistai.

Mamos pastebėjimą, kad pavartojus hormoninio vaisto iš pradžių alerginė reakcija sumažėjo, bet po to mergaitę išbėrė dar labiau, gydytoja komentavo taip: „Tinkamai vartojamas hormoninis vaistas tokios reakcijos sukelti negalėjo. Labai sunku komentuoti, tiksliai nežinant, kokie vaistai buvo vartoti, tačiau gydymas hormonais turi būti mažinamas palaipsniui. Jeigu iš pradžių duota didelė vaistų dozė, o paskui jų vartojimas staiga nutrauktas, galėjo ir išberti. Kai nustoji vartoti geriamus hormoninius vaistus, reikia pereiti prie tepamų, paskui kas kelias dienas juos taip pat mažinti.“

Tinkamai vartojamas hormoninis vaistas tokios reakcijos sukelti negalėjo.

J.Kudzytės žodžiais, gydytojai visada pasveria naudos ir žalos efektą, neskiria kažkokio vaisto specialiai tam, kad pablogintų situaciją. „Lietuvoje ypač ryški hormonofobija ir nepagrįsta skiepų baimė. Anksčiau žmonės labiau suprato, kaip skiepai gelbėja nuo mirtinų ligų. O dabar – kažkoks priešingas judėjimas vyksta: antibiotikai esą žudo, hormonai žudo, skiepai kenkia. Žinoma, reikia žinoti, kada ką vartoti ir nevartoti vaistų be reikalo, bet kai yra liga, reikia tinkamais vaistais ją gydyti“, – sakė gydytoja.

Ji paaiškino ir ką reiškia kryžminės alerginės reakcijos. „Jos dažniau link paauglystės atsiranda. Tai atvejai, kai, pavyzdžiui, maistiniai ir nemaistiniai alergenai sukelia kažkokią alerginę reakciją. Tarkim, vaikas valgo obuolį, jam tinsta lūpos, o alerginiai tyrimai rodo, kad jis alergiškas beržams. Nes yra kryžminės reakcijos tarp beržo ir tam tikrų termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių. Tie žmonės, kurie yra alergiški beržams, negali valgyti žalių obuolių, kaulavaisių, morkų, nes jiems tinsta lūpos ir juos beria“, – aiškino J.Kudzytė.