Įžūli diversija

Žūtbūtiniame jūros mūšyje prie Revelio (senasis Talino pavadinimas) susikibo Švedijos ir Rusijos karinių laivų eskadros. Kol Rusija buvo įsitraukusi į karą su Turkija, Švedijos karalius Gustavas III panoro susigrąžinti 1721 m. prarastas Baltijos teritorijas, kurios apėmė dabartinę Estiją ir Latviją. Į Livoniją jis pirmiausia pasiuntė šnipus.

Jie turėjo išsiaiškinti, kokios nuotaikos vyrauja buvusiose švedų provincijose.

Šnipai parnešė žinią, kad vietiniai valstiečiai ir miestelėnai dar prisimena tuos „gerus senus laikus“, kai Švedijos karalius daug dėmesio skyrė žemės ūkiui. O vokiečių ir švedų kilmės aristokratai nepamiršo, kaip švedų redukcija (žemių grąžinimas karaliaus dvarui) atėmė iš jų privilegijas.

Šnipų žinios padėjo apsispręsti Gustavui III. 1790 m. kovo 17 d. dvi švedų fregatos įsiveržė į rusų valdomą uostą Baltijskij Port, buvusią švedų gyvenvietę Ragervik (dabar Paldiskis). Švedai, apsimetę olandų pirkliais, ne tik laisvai pateko į uostą, esantį už 45 kilometrų į vakarus nuo Revelio, bet ir išlaipino desantą. Jie be didelio vargo įveikė uostą saugojusią rusų įgulą, užkniedijo jų patrankas, padegė kareivines ir, ištuštinę maisto atsargų sandėlį, sugrįžo į savo laivus.

Vieta: memorialas Revelio jūrų mūšiui atminti Taline jau stovi 123 metus. (Interneto nuotr.)

Įžūli švedų diversija privertė admirolą Vasilijų Čičagovą, vadovavusį Revelyje dislokuotai rusų eskadrai, rimtai ruoštis galimam susidūrimui su švedais.

Priešas prie vartų

Rusų admirolas neklydo. Gegužės pradžioje karalius Gustavas III paskyrė brolį princą Karlą vadovauti laivynui, kuriam buvo pavesta sunaikinti Revelyje žiemojusią V.Čičagovo eskadrą. Šiai užduočiai vykdyti iš Karlskronos išplaukė 26 kariniai laivai su daugiau nei 1 600 patrankų.

Rusų admirolas, laukdamas pasirodančio priešo, išrikiavo 24 laivus Revelio reide trimis eilėmis. Pirmoje eilėje nuleidę inkarus stovėjo linijiniai laivai, protarpius tarp jų užpildė antrojoje linijoje stovinčios fregatos, trečiojoje linijoje arčiau kranto rikiavosi pagalbiniai laivai.

Gegužės 13 d. nuo pat ryto pūtė stiprus šiaurės vakarų vėjas. Sunerimę miestelėnai nuo aukštų miesto sienų stebėjo, kaip 11 val. iš už Naisaro salos pasirodė švedų eskadra.

Talismanas: „Senojo Tomo originalas“ („Vana Toomas“) iš 1530 m., miesto simbolis, kuris dabar  laikomas rotušės muziejuje, o bokšto viršuje yra kopija. (Interneto nuotr.)

Jų žvilgsniai krypo ir į rotušės bokšto smailėje nuo 1530 m. laikomą miesto sargybinio ir globėjo Senojo Tomo paauksuotą vario figūrą. Tai buvo istorinis talismanas, kurio magiška galia apsaugoti miestą nuo nelaimių tuomet, ko gero, tikėjo nemaža dalis Revelio gyventojų. Prie miesto jūros vartų pasirodęs švedų laivynas atrodė grėsmingai, todėl Senojo Tomo pagalba būtų ne pro šalį.

Žlugęs švedų planas

Švedijos laivynas rikiuote skriejo priešininko link. Švedai, pasinaudodami palankiu šiaurės vakarų vėju, norėjo priartėti prie inkaruotų rusų laivų per patrankos šūvio atstumą. Tuomet, pasisukę dešiniu halsu, švedų laivai, plaukdami vienas paskui kitą išilgai Rusijos laivų linijos, turėjo atidengti ugnį.

Švedų eskadros flagmanas „Konung Gustaf III“ ir paskui jį sekę kiti laivai sėkmingai įvykdė  manevrą. Nugriaudėjo pirmieji šūviai iš abiejų pusių. Ruošdamiesi naujai atakai, švedų laivai išoriniame reide vėl išsirikiavo į vieną koloną. Turėdami daugiau laivų, pasikliaudami drąsa, sėkme bei palankiu vėju, švedai tikėjosi pergalingos mūšio pabaigos.

Ataka: švedų pajėgos mūšyje prie Revelio 1790 m. pagal dailininko paveikslą. (Interneto nuotr.)

Vėjas išties buvo palankus, bet spėjęs labai sustiprėti. Jis tiesiog guldė švedų laivus ant šono, todėl jų patrankos šūviai retai pasiekdavo taikinį. O inkarų prilaikomi rusų laivai atsišaudė taikliau. Revelio biurgeriai nuo aukštų miesto sienų puikiai matė, kaip patrankos sviediniai triuškino laivų rangautus ir takelažą, plėšė bures, o parako dūmai tvyrojo virš įlankos.

Po dvi valandas trukusios artilerinės dvikovos švedų laivai ėmė trauktis Aegnos salos link. Linijinis švedų laivas „Riksens Standr“ užplaukė ant rifo. Nepavykus jo nutempti nuo seklumos ir bijant, kad laivas gali patekti į rusų rankas, patys švedai jį sudegino. Fregata „Topperheten“ taip pat užplaukė ant seklumos, tačiau, išmetusi už borto 42 patrankas, išsilaisvino. Linijinis laivas „Prins Karl“ per mūšį prarado vairą ir buvo užgrobtas rusų. Vos į nelaisvę nepakliuvo ir paskui jį plaukęs laivas „Drottnung Sofia Magdalena“.

Švedų eskadros vadas princas Karlas, kuris vėliau tapo Švedijos ir Norvegijos karaliumi Karlu XIII, mūšį stebėjęs iš fregatos „Ulla Fersen“, davė nurodymą nutraukti mūšį. Praradę du linijinius laivus, švedai buvo priversti trauktis.

Įamžinta: Revelio mūšis pagal dailininko I.Aivazovskio paveikslą. (Interneto nuotr.)

Mažai žinomas paminklas

Estijos sostinės viduryje jau 123 metus stūkso kuklus rusų ir švedų karus jūroje primenantis memorialas. Per tą laiką Revelis tapo Talinu, keitėsi valdžios, bet nė vienai jų neužkliuvo Estijos bulvaro nuošalėje esanti aikštelė, kurioje ant akmeninio cokolio guli geležinė 316 cm ilgio patranka ir greta stovi inkaras.

1897 m. rugsėjo 29 d. dviejų stiebų hidrografinio laivo „Sekstant“ narai netoli Aegnos salos iš jūros dugno iškėlė patranką ir inkarą. Jų manymu, tie radiniai galėjo priklausyti kariniam švedų laivui „Riksens Stander“, kuris tapo Revelio jūrų mūšio auka.

Tais pačiais metais Estijos bulvaro žaliojoje zonoje iš patrankos ir inkaro buvo sumontuotas memorialas mūšiui atminti.

Praėjus dar vienam šimtmečiui, 1998 m. rugsėjį, Estijos jūrų muziejaus tyrinėtojų komanda iš naujo atrado to paties švedų karo laivo nuolaužas, bet neturėjo galimybės jų iškelti. Liko tik trumpi vaizdo įrašai.