Tai žurnalistams po teismo posėdžio pranešė Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius.

„Teismas išnagrinėjęs prokuroro prašymą, jo nepatenkino ir įtariamąjį iš sulaikymo paleido“, – sakė jis.

„Buvo pateiktas prašymas, maniau, kad yra sąlygos ir pagrindai jam skirti, nes yra pagrįstas manymas tikėti, kad bus trukdoma procesui, bet teismas šių pagrindų neįžvelgė“, – kalbėjo prokuroras.

Prokuroras neatskleidė tikslių V. Sutkui pateiktų įtarimų, bet teigė, kad jis „įtariamas trimis sunkiomis veikomis ir keturios nesunkios nusikalstamos veikos“.

Pasak prokuroro, nusikalstamos veikos susijusios su kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Šioje byloje iš viso sulaikyti šeši asmenys. D. Stankevičius sakė, jog jiems skirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės, tačiau kokios, jis atsisakė įvardinti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau trečiadienį pranešė [7], jog V. Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Taip pat manoma, kad jis už atlygį tikslingai teikė tendencingą neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą.

Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių. 

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.

STT šių bendrovių neįvardija, tačiau teisėsauga BNS anksčiau patvirtino, jog šioje byloje sulaikyti „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa bei „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Taip pat įtariama, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Lietuvos verslo konfederacijos projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų  bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.

Antradienį STT pareigūnai pareiškė įtarimus šešiems asmenims: be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus, jie pareikšti dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.

STT ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

STT informavo atlikę dešimtis kratų ir kitų procesinių veiksmų. Tarnybos pareigūnai antradienį lankėsi ir bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, taip pat prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje įmonėje.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams bei aiškinasi V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose. Jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, jam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, taip pat nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.