„Yra labai svarbu, kad būtų dalykinis, profesinis ir skaidrus bendravimas. Tie dalykai, ką jūs dabar paminėjote, sunkiai pakomentuojami, nes konkretaus, nedalykiško, neprofesinio bendravimo tiesiogiai su manim nebuvo“, – žurnalistams ketvirtadienį Prezidentūroje sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas D. Kuliešius.

BNS primena, kad dar 2018 metų rugpjūtį, būdamas susisiekimo ministru, Rokas Masiulis pranešė, kad tuometis jo patarėjas D. Kuliešius, dabar dirbantis prezidento patarėju, sulaukė grasinimų iš „vieno įtakingo“ Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nario.

Jis tuo metu teigė nenorintis įvardyti konkretaus LVK nario, tačiau patvirtino, kad grasinimų „užtampyti“ po spaudą sulaukta po Seime vykusio Ekonomikos komiteto posėdžio.

LVK pirmininkas V. Sutkus tuo metu BNS teigė, kad komiteto posėdyje konfederacijai jis atstovavo vienas. LVK vadovas sakė nenorintis komentuoti viešų susisiekimo ministro pasisakymų. Jis teigė nepažįstantis susisiekimo ministro patarėjų.

Trečiadienį spaudos konferencijoje premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad V. Sutkaus spaudimą patyrė kelios ministerijos, todėl buvo priimtas sprendimas nebendrauti su V. Sutkumi, tačiau ne su jo atstovaujama organizacija.

Prezidentūroje V. Sutkus lankėsi dar praėjusią savaitę ir kaip Lietuvos verslo konfederacijos vadovas pasirašė memorandumą dėl atlyginimų nemažinimo.

Paklaustas, kodėl tokio sprendimo nebendrauti su V. Sutkum nepriėmė ir Prezidentūra, D. Kuliešius teigė, kad ji privalo derinti teisėkūros iniciatyvas su visomis interesų grupėmis.

„Visos prezidento teikiamos teisėkūrinės iniciatyvos turi būti derinamos su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tai yra svarbus demokratijos pagrindas. Kad visi, kas turi savo pasiūlymus, komentarus, būtų išgirsti ir tie komentarai bei pasiūlymai būtų išklausyti“, – kalbėjo patarėjas.

„Jeigu bendravime atsirastų ar būtų atsiradę kažkokių neigiamų aspektų, apie juos tikrai būtų pranešta atitinkamoms teisėsaugoms institucijoms“, – pridūrė jis.

V. Sutkus antradienį buvo sulaikytas [6], teisėsaugai pranešus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

V. Sutkų prokurorai prašė suimti, tačiau trečiadienį Vilniaus apylinkės teismas prašymą atmetė.

Kol kas tikslūs V. Sutkui pateikti įtarimai neatskleidžiami, tačiau, anot prokurorų, įtariamos nusikalstamos veikos susijusios su kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Šioje byloje iš viso sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, taip pat kelių tiesimo įmonės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius ir „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa, kitų sulaikytųjų pavardžių teisėsauga kol kas neatskleidė.

M. Zalatorius, kaip ir V. Sutkus, yra paleistas į laisvę, jam skirtas pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais žmonėmis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, V. Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

STT teigimu, dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, manoma, buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir todėl bendravo su V. Sutkumi bei, kaip įtariama, mokėjo už tai, kad jistikslingai organizuotų, rinktų ir viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Be kita ko, įtariama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą LVK projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.

STT taip pat informavo atlikę dešimtis kratų ir kitų procesinių veiksmų. Tarnybos pareigūnai antradienį lankėsi ir bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, taip pat prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje įmonėje.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams bei aiškinasi V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose. Jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, jam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, taip pat nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.