- Kauno.diena.lt inf.
- [2]
- [2]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [3]
Klaipėdos kariliono festivalis birželio 24-ąją 18 val. kvies pasiklausyti trečiojo koncerto „Vakaro varpai“. Unikalaus instrumento – Klaipėdos kariliono – varpus kalbins karilionininkas Kęstutis Kačinskas.
Jis žinomas ne tik kaip ilgametis Klaipėdos kariliono atlikėjas, kuris kasmet šiuo instrumentu sugroja maždaug 50 koncertų. Jis surengė per 60 kariliono koncertų Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, JAV. K.Kačinskas taip pat rašo ir aranžuoja kūrinius karilionui, kelis pagros ir šiame koncerte.
Tai jau tapo tradicija, kad festivalyje, be karilionininkų, nuolat dalyvauja ir kitų instrumentų atlikėjai, choras ar net orkestras. Šioje „Vakaro varpų“ programoje pasirodys Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio ir Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas ir diriguojamas Alfonso Vildžiūno. Perkusijos partiją atliks Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.
Koncerto programos intriga taps trys naujos lietuvių autorių kompozicijos, sukurtos specialiai festivaliui.
Vaida Striaupaitė-Beinarienė savo kūrinį „Varpas“ paskyrė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. „Varpas lietuvių tautosakoje turi ne tik sakralinę, bet ir simbolinę prasmę. Visais laikais tai buvo tikėjimo ir vilties simbolis. Kūrinyje norėjau atskleisti abi šias prasmes, – dalijosi mintimis autorė. – Rašydama kūrinį mintyse turėjau padavimą apie Jurgaičių piliakalnį: „Trylika kilometrų nuo Šiaulių, palei plentą, yra Jurgaičių kalnas, daugeliu kryžių apstatytas. Žmonės jį laiko stebuklingu, todėl, darydami įvairius apžadus, stato po kryžių. Seniau ant to kalno buvusi pilis, kurioje buvusi ir bažnyčia. Bet štai vieną Velykų rytą, turbūt dėl gyventojų nuodėmių, pilis, bažnyčia, kiti trobesiai, drauge ir gyventojai, skambant tos bažnyčios varpams, likę nugramzdinti. Seni žmonės pasakoja, kad kartais Velykų rytą, kai bažnyčiose vyksta Kristaus prisikėlimo iš numirusių apeigos, galima išgirsti skambančius varpus nugrimzdusioje bažnyčioje.“ Varpas – taip pat ir tautos prisikėlimo simbolis Vinco Kudirkos eilėraštyje „Varpas”, kurį pasirinkau kūrinio teksto pagrindu.“
Antanas Kučinskas kūrinyje „Smerties šokis“ (Danse Macabre) panaudojo lietuviško liaudiško giedojimo – kantičkų – intonacijas ir tekstus, supindamas juos į augančios dramaturgijos polifoninį audinį bei papildydamas variniais pučiamaisiais ir varpais, taip pat turinčiais sakralinę simboliką. Liaudyje paplitęs tikėjimas, kad varpo garsai gelbsti sielas iš skaistyklos, o trimitai skelbia Dievo žinią. „Tu, mielasis Dievo tarne, nebijok leistis į šį šokį, nes kiekvienas gimęs privalo mirti“.
Pasak autoriaus, „mirties šokis – viduramžiais užgimęs meninis žanras, kurio pagrindinis motyvas – visų gyvųjų lygybė mirties akivaizdoje. Siužete kartu su mirtimi vaizduojami paties įvairiausio luomo ir amžiaus žmonės – popiežiai ir karaliai, valstiečiai ir riteriai, vargšai ir rūmų damos, žilagalviai senoliai ir kūdikiai lopšiuose“.
Ieva Parnarauskaitė – klaipėdietiškų vėjų išnešiota muzikos kūrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigianti bakalauro studijas. Kompozitorė domisi minimalistinės muzikos principais ir savo kūryboje dažnai juos bando derinti su įvairių džiazo stilių atmosfera. Koncerte skambėsianti jos nauja kompozicija „Palaiminimas“ skirta varpams ir erdvėje judančiam chorui.
Kompozitorė pasakojo: „Visada labai žavėjausi varpų skambesiu. Kai vaikštau mieste ir girdžiu juos skambant, visada norisi pritarti dainuojant įvairias melodijas, persikeliu tarsi į kitą erdvę. Rašydama šį kūrinį karilionui ir chorui, turėjau puikią galimybę atkurti šią erdvę ir pasidalyti ja su kitais. Kūrinio tekstas sudarytas pagal Matto Redmano giesmės „Blessed be your name“ ištraukas. Judantis choras erdvėje tarsi tampa ir dėkojančiu žmogumi, ir tuo, kuris laimina klausytojus ir šį nuostabų miestą.“
Varpų muzika užlies visą Klaipėdos senamiestį, tačiau geriausia jos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Šiemet festivalio koncertai – nemokami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [12]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] javascript://;
[3] https://www.diena.lt/print/973218
[4] https://www.diena.lt/raktazodziai/klaipedos-kariliono-festivalis
[5] https://www.diena.lt/raktazodziai/kariliono-festivalis
[6] https://www.diena.lt/raktazodziai/vakaro-varpai
[7] https://www.diena.lt/zymes/kestutis-kacinskas
[8] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/klaipedos-kariliono-festivalis-vakaro-varpai-garsais-laimins-vakarejanti-miesta-973218?komentarai
[9] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/klaipedos-kariliono-festivalio-varpai-siemet-skambes-isties-ypatingai-1129975
[10] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/t-grabys-tikslas-klaipedos-koncertu-sale-klasikines-muzikos-uostas-1123219
[11] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/kariliono-festivalio-varpai-skambes-770-metu-svencianciai-klaipedai-1083115
[12] https://www.diena.lt/galerijos
[13] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/avarija-linkuvos-gatveje-1201400
[14] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-energetikos-ministrus-z-vaiciunu-1201372
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-lankesi-krovininio-orlaivio-avarijos-vietoje-1201364
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-kulturos-ministrus-s-biruciu-1201356
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-ligonineje-naujo-korpuso-statybos-1201349
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/teismas-perziures-vaizdo-irasus-policininko-d-serpycio-byloje-1201338
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-suteike-brigados-generolo-laipsni-pulkininkui-alasauskui-1201324
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/po-vilniuje-nukritusio-lektuvo-surengta-spaudos-konferencija-1201285
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-nukrito-lektuvas-1201281
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/europos-krepsinio-cempionato-atranka-lietuva-siaures-makedonija-1201265