Kas čia gyvena?

Penktadienio vakarą į Kauno tvirtovės VIII fortą, kuriame ir vyko edukacija, atginė būrį žmonių. Kol laukta sutemų, o su jomis ir drugelių, biologinės įvairovės specialistas, gamtininkas Tomas Pocius šilainiškiams padėjo susipažinti greta apskritai kokių vabzdžių gyvename. Taip prasidėjo renginys „Šilainių rūšių ralis: naktinių drugių stebėjimas“.

„Čia kažkas iš sparvų, gal aklys“, – įvertino T.Pocius vienos iš renginių dalyvių čia pat rastą egzempliorių. Mergaitė indelyje turėtą laimikį bandė fotografuoti – norėjo išbandyti ką tik parsisiųstą „iNAturalist“ programėlę. Joje mėgėjai ir profesionalai iš nuotraukų visiems norintiems padeda atpažinti, kokį augalą ar gyvūną aptiko.

„Jeigu pavyksta, arčiau pritrauk vaizdą – labai gražios jų akys“, – drąsino vieną T.Pocius, kol kiti vaikai nešė čia pat baloje rastus tritoniukus, kažkur greta užmatytus kolorado vabalus, amarus, kai kuriuos drugelius.

Vimdančios vaišės

Edukacinėje forto zonoje, į kurią patogiausia patekti nusileidus sutvarkytais laiptais ties Žaibo g. 26 namu, kabojo apšviesta paklodė – ekranas, ant kurio laukėme šviesos ir kvapų priviliotų drugelių.

„Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2 tūkst. drugelių rūšių. Tik apie 130 jų rūšių yra dieninės“, – vardijo T.Pocius. Tad jeigu naktimis miegame, matome tik nedidelę dalį drugelių įvairovės. Tiesa, naktiniai drugeliai – neišvaizdūs, pilkos spalvos, nes ryškios spalvos naktį neaktualios.

Kai kurie susirinkusieji nusistebėjo, kaip atskris drugeliai, jeigu keliame nemenką triukšmą. Ar neatbaidysim jų? Ne, drugelių labai prasta klausa, jie net neturi tam skirtų organų. Garsus, tiksliau jų keliamas vibracijas, jie jaučia sparnais.

Kaip drugeliams masalą T.Pocius buvo paruošęs ir „skanių“ vaišių. Sriuba iš sugedusių trešnių, paskaninta surūgusio arbūzo gabalėliais. Pauostyti išdrįsusių vaikų reakcija patvirtino – patiekalas drugeliams tikrai patiks. Mus vimdantis kvapas sparnuočius tik vilioja.

„Rūgstantis arbūzas labiausiai tinka drugeliams privilioti“, – žiniomis dalijosi gamtininkas. Tačiau drugeliai nespjauna ir į tiesiog cukraus sirupą.

Sūnui – vorai, mamai – kačiukas

„Atsargiai, čia daug šliužų“, – įsijautę į vabaliukų paieškas aplink zujo vaikai. Tarp jų ir kaunietės Donatos Barauskienės atžalos. 

„Atėjau dėl vaikų. Oi, ne, jie vabalų tikrai nebijo vabalų. Su vyru veisiam egzotinius gyvūnus, vaikai myli visokius padarėlius. Dukra augina gyvatę, sūnus – vorus, driežus, vyras veisia vėžlius, o aš noriu kačiuko“, – juokėsi moteris. 

Tą vakarą nenuobodžiavo nė vienas atėjęs. “Labiausiai patinka drugeliai“, – laisvą minutę nuo paieškų dėstė viena mergaitė, kai pasiteiravome, kuo ji labiausiai žavisi. Į fortą ji dažnai ateina su močiute. Ši čia turi sodą. „Ir vabaliukių paieškau, ir pavalgom, ir paravim“, – apie veiklą forte pasakojo jaunoji gamtininkė.

Jos mama pridūrė, kad abi su dukra bijo tik vorų ir skruzdėlių.

Renginio vakarą dalyviai sulaukė ievinės kandies, smailiasparnio šerdinuko, kelių sprindžių ir pirštasparnių rūšių, liucerninio siaurasparnio. Kitų dar laukiama, kol nustatys drugių ekspertai. Be drugių šviesa, o galbūt ir parūgusių vaisių kvapas, priviliojo blakių, žiedmusių, ichneumonidų ir, žinoma, uodų.

Išleis žemėlapį

“Čia yra pelėdgalvis drugelis. Jų Lietuvoje yra daugiausiai rūšių“, – įvertino dar vieno vaiko laimikį T.Pocius ir visus sukvietė prie vienoje iš iškeltų lysvių augančių kukurūzų.

„Žinot, kas yra tie tamsiai žali dalykėliai?“ – rodė į augalo žiedą gamtininkas. Amarai. Aplink juos – daugybė skruzdžių. „Jos saugo amarus nuo boružių. Amarai yra pagrindinis boružių maistas. Skruzdėms amarai yra kaip mums karvės – augina jas maistui. Amarai šlapinasi cukrumi, kuris skruzdėms labai patinka“, – pasakojo T.Pocius.  

Forte jį nustebino augalų, o kartu ir vabzdžių įvairovė. „Kai praėjusį kartą čia tyrinėjome gamtą, augalus, radome retų. Kai papasakojau rimtesniems gamtininkams, ką čia radau, nustebo: vidury miesto auga tokie augalai? Gali būti, kad ir drugiai bus įdomesni. Kokie drugiai gyvena, priklauso nuo augalų. Lervos priklausomai nuo rūšies minta tik tam tikrais augalais“, – kalbėjo žinovas.

Ši edukacija buvo Naktinių drugių savaitei skirtas renginys, kai dėl mokslinės naudos skatinama stebėti ir registruoti drugius į tam tikras duomenų bazes, pavyzdžiui iNaturalist, Project Noah, Encyclopedia of Life ir t.t.

Į jas surinkti duomenys prieinami viso pasaulio mokslininkams, kurie tyrinėja drugių paplitimą ir vystymąsi. Tai pat puiki edukacinė priemonė.

Iš VIII forte surinktos medžiagos organizatoriai „Šilainiai Project“, atstovaujami menininkės Evelinos Šimkutės, rudenį planuoja išleisti unikalų VIII forto biologinės įvairovės žemėlapį.

Daržai fortui – tik į naudą

Dar visai neseniai šis fortas, esantis pat daugiabučių, buvo užmirštas ir apleistas. Tiesa, tik ne sodininkauti ir daržininkauti mėgstančių vietinių. Dalis forto teritorijos jau daug metų yra paversta daržais ir sodais. Juos buvo užsimota panaikinti, nes veiklai paveldo objektuose yra taikomi dideli apribojimai.

„Labai džiaugiamės, kad pavyko išgelbėti daržus“, – sakė laikinai einantis Kauno tvirtovės parko vadovo pareigas Egidijus Bagdonas. Jo manymu, net ir tokia žemiška, palyginus su karyba ir istorija, veikla fortui tik į naudą.

„Visa veikla, kuri vyksta tvarkingai, tik padeda išsaugoti paveldą“, – kalbėjo E.Bagdonas, susirinkusiesiems prieš tai pasakojęs, kad VIII fortas tiems laikams buvo inovatyvus. Jame jau buvo įvesta elektra. Iki šių dienų yra išlikęs jo elektros generatorius. Tai pirmas fortas, kuris statytas ne tik iš plytų, bet pradėtas naudoti ir cementas, nors kitiems to meto pastatai kilo dar be betono.

Kareivinės įrengtos didžiulėje erdvėje po žeme. Jos jau sutvarkytos, rengiamas vienas kitas renginys. Tačiau dalį metų forto viduje turi būti ramu, nes jis yra teriologinis draustinis – jame žiemoja šikšnosparniai.