Pasiteisinusi naujovė – rombai

„Prieš keturis metus, ženkliai pagerėjus Kauno gatvių būklei, pasipylė avarijos. Tuomet išsikėlėme tikslą maksimaliai užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Avarijos, kuriose sužeidžiami ar žūsta pėstieji yra pačios skaudžiausios, todėl ypatingą dėmesį ir resursus skyrėme jiems apsaugoti“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Viena pastebimiausių naujovių Kaune – jau kelerius metus naudojamas specialus kelio ženklinimas – vadinamieji rombai. [4] Pasitelkta Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių patirtis leido sumažinti skaudžių nelaimių skaičių ties pėsčiųjų perėjomis apie 40 procentų.

Nykstančios „juodosios dėmės“

Šiemet Kaune atnaujinta beveik 100 kilometrų horizontalaus ženklinimo, įrengta apie 1,5 km atitvarų, o 27 pėsčiųjų perėjose modernizuotas kryptinis apšvietimas.

Per paskutinius kelerius metus daugiau kaip 400 pėsčiųjų perėjų Kaune įrengtas kryptinis LED apšvietimas. Dar ties 12 pėsčiųjų perėjų įdiegta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie artėjančius pėsčiuosius. Daugiau kaip 2 eismo juostas kertančiose perėjose įrengta per šimtą pėsčiųjų saugumo salelių.

Per dvejus metus Kaune rekonstruota bei įrengta virš 40 šviesoforais reguliuojamų sankryžų bei pėsčiųjų perėjų. Aštuoniose vietose veikia greičio matuokliai. Nuolat analizuojant avaringumo situaciją, iki šios dienos panaikinta apie 100 „juodųjų dėmių“, t. y. vietų, kuriose nuolat eismo įvykiuose būdavo sužalojami žmonės.

Policijos pateiktoje pusmečio ataskaitoje pažymima, jog Kaunas šiemet išsiskyrė visos apskrities mastu, kaip vienintelis miestas, kuriame, lyginant su 2019 metais, ženkliai sumažėjo eismo įvykių, kuomet žuvo ar buvo sužeisti žmonės.

Stebi pėsčiųjų srautus

Praėjusiais metais Kaune atidarytas eismo valdymo centras stebi automobilių srautus, jų judėjimą mieste ir neleidžia susidaryti spūstims. Nuo šių metų pradėti stebėti ir pėsčiųjų srautai – siekiama nustatyti pavojingas ar mažai naudojamas pėsčiųjų perėjas, taip pat vietas, kur jas reikėtų įrengti.

„Šiuo metu stebime Kovo 11-osios ir Jonavos gatvių pėsčiųjų perėjas. Išanalizavę sukauptus duomenis priimsime sprendimus. Pavyzdžiui, jeigu perėja naudojasi vos keli žmonės, o gatvėje leidžiamas greitis didesnis nei 50 km/val., tokia perėja yra potencialiai pavojinga, todėl tokioje vietoje būtų tikslinga imtis atitinkamų eismo reguliavimo korekcijų“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Dar viena nedidelė, tačiau svarbi naujovė veikia A. Baranausko gatvėje, kurioje prieš keletą metų užfiksuotos skaudžios avarijos. [5]

„Prie „Šilo“ parduotuvės įrengtame šviesofore po 22 valandos visuomet dega raudonas signalas. Jeigu vairuotojas atvažiuoja 50 km/val. greičiu, davikliai iš tolo užfiksuoja automobilį ir įjungia žalią signalą. Tuo tarpu greitį viršijančių vairuotojų davikliai taip greitai neužfiksuos ir jie bus priversti sustoti prie šviesoforo“, – apie naujoves pasakojo M. Matusevičius.

Keičiamas eismo organizavimas

Dėl pėsčiųjų saugumo tenka perreguliuoti ir pačius šviesoforus. Iš Varnių gatvės į Neries krantinę sukantiems vairuotojams jau nereikia praleisti pėsčiųjų – jiems dega raudonas šviesoforo signalas. Analogišku principu netrukus bus suderintas Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje įrengtas šviesoforas.

„Nuo Laisvės alėjos atvažiuojantys ir į K. Donelaičio gatvę sukantys vairuotojai privalo ne tik praleisti nuo V. Putvinskio gatvės priešpriešiais atvažiuojančius automobilius, bet ir pėsčiuosius. Tai dviguba rizika, kurią netrukus sumažinsime paprastu sprendimu: iš Maironio gatvės atliekant kairįjį posūkį į K. Donelaičio gatvę, pėstiesiems tuo metu bus draudžiama eiti per perėją“, – aiškino M. Matusevičius.

Tik kartu surėmę pečius galime siekti bendro tikslo – gyventojų ir miesto svečių saugumo keliuose.

Tuo tarpu Kęstučio gatvėje visose šviesoforinėse sankryžose pėstiesiems įrengtos atskiros fazės: kuomet pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas, vairuotojams visomis kryptimis – raudonas. Tai leidžia pėstiesiems visomis kryptimis eiti saugiai.

Bendrų pastangų rezultatas

Kauno policijos atstovų nuomone, teigiami pokyčiai gatvėse įvyksta tik suvienijus jėgas, kuomet pareigūnai sėkmingai veikia išvien su miesto savivalda.

„Viena iš prioritetinių šių metų Kauno apskrities policijos sričių – eismo kultūros formavimas. Mūsų pareigūnai nuolat teikia įvairius pasiūlymus eismo saugumo gerinimui Kauno mieste. Tai ir dėl perėjų įrengimo ar modernizavimo, greičio kalnelių įrengimo, šviesoforo signalų ciklų korekcijų, kelio ženklų, žymėjimo sutvarkymų ir kita. Visos priemonės, kurias organizuojame, pirmiausia orientuotos į pagrindinių eismo įvykių kilimo priežasčių užkardymą. Tik kartu surėmę pečius galime siekti bendro tikslo – gyventojų ir miesto svečių saugumo keliuose“, – teigė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Pasak V. Lukošiaus, vis didesnis dėmesys skiriamas greičio viršijimo atvejams išaiškinti, nes viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių – leistino saugaus greičio nesilaikymas. Lygiai taip pat svarbu neblaivių vairuotojų kontrolė, nes dėl būtent dėl jų dažniausiai įvyksta skaudžios eismo nelaimės.