Dažnai užsuku į Martyno Mažvydo alėjoje esančią maisto prekių parduotuvę. Dabar, kai visi saugomės koronaviruso, labai keistai atrodo, kai pirkėjai, daugiausia moterys, pilnus produktų krepšelius pasideda ant žemės, o kai eilutė pajuda, tiesiog paspiria juos koja, kol pasiekia kasą. Kai išsikrauna produktus į savo maišelį, tą po grindis spardytą krepšelį deda į kitą. Taigi nešvarus jo dugnas glaudžiasi prie kito krepšio vidaus. Taigi baisiai nehigieniška. Dar prie tos pačios parduotuvės patyriau tokį įvykį. Atėjau prie parduotuvės nuo Šaulių gatvės. Iš tolo mačiau, kad prie durų stovi apsaugininkas ir rūko. Suprantama, rūkančio žmogaus veidas nepridengtas. Kai tik susilyginau su juo, apsaugininkas pradėjo kosėti ant manęs. Pasakiau jam mandagią pastabėlę. Labai nustebau, kad dirbdamas tokioje vietoje žmogus nežino elementarių taisyklių. Negi jų niekas nepamokė elgesio?

Vytas Tamošiūnas

Kur dangčiai?

Tarp piliavietės fosos ir Pilies gatvės yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurią labai pamėgo jaunimas. Netoli kanalo sumontuotos šiukšliadėžės. Dalis jų su dangčiais, o dalis – be jų. Jauni žmonės atsiveža maisto, gėrimų, o tai, kas lieka, išmetama į šiukšlines. Tai būtų pusė bėdos, bet kad tas šiukšlių dėžes labai retai kas ištuština. Varnos ir kirai visokias atliekas traukia ir mėto aplinkui. Pajūrio vėjai jas išblaško, nuneša į vandenį. Manau, dangčiai bent iš dalies išspręstų tą bėdą.

Vytas

Vartų neatvėrė

Esame pagyvenę žmonės, todėl turime teisę į kapines įvažiuoti mašina. Lapkričio 1-ąją, kad nereikėtų grumdytis su minia, į Lėbartų kapines nusprendėme važiuoti anksti rytą. Prie kapinių buvome apie pusę aštuntos. Jau buvo šviesu, žmonės jau vaikštinėjo, mašinų – pilna aikštelė. Atvažiavome prie vartų, o jie užrakinti, užkardas nuleistas. Atėjo moteris, kuri vartus atidaro, ir pareiškė, kad be aštuntos valandos vartų neatrakins. Pasijutome lyg sovietmečiu. Gal jai taip įsakyta elgtis? Tačiau tai tikrai nesąmonė. Juk mes neprašėme atrakinti vartus šeštą ryto. Labai slogu, kai taip elgiamasi.

Irena