Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba.
Jokio nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams garantinio tiekimo paslauga gruodį, palyginti su lapkričiu, brangsta 14,7 proc. iki 43,6 cento už kilovatvalandę (lapkritį – 38 centai), skelbia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo vienodai – po 7 proc. ir abiejose šalyse pasiekė 341,71 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Estijoje elektra brango 13 proc. iki 252,05 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 15 proc. ir siekė 185,86 Eur/MWh. Latvijoje elektra brango 14 proc. iki 182,89 Eur/MWh, o Estijoje vienintelėje iš Baltijos šalių jos kaina mažėjo 1 proc. ir buvo 149,58 Eur/MWh, nurodoma „Elektrum Lietuva“ elektros kainų apžvalgoje.
Lietuvoje brangsta viskas. Turėtų brangti ir vanduo. Vandens tiekėjai sako, kad kainos yra peržiūrimos kartą per metus, tačiau dabar nemažai vandenį tiekiančių įmonių yra atsidūrusios ties nemokumo riba. LNK reportaže kalbinamas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) direktorius Vaidotas Ramonas.
Sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, rugsėjį augo šiluminių elektrinių generacija, kurios gamybos savikaina išlieka aukšta Europoje augant gamtinių dujų kainoms. Be to, kritus vėjo elektrinių generacijai, nuo vasaros pradžios stebimas išaugęs ir intensyvus hidroelektrinių naudojimas, dėl to sumažėjo hidroelektrinių rezervuarų vandens lygiai Skandinavijoje, kurie šiuo metu siekia tik 65 proc. ribą, , skelbia „Litgrid“.
Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga sako, kad liberalizavus elektros rinką elektros kainos dėl papildomų kaštų gali išaugti. Jo teigimu, stebima tendencija, kai patys vartotojai vis dažniau pasirenka gamintis elektros energiją patys.