Tam, kad ilgus metus įkalinimo įstaigoje praleidęs Žydrūnas atrastų jėgų atsispirti nuo pasiekto gyvenimo dugno, reikėjo žmogaus, kuris iš naujo juo patikėtų. Pavasarį toks stebuklas įvyko, kai prie Žydrūno, tuomet rinkusio butelius iš konteinerio, stabtelėjo praeivė. Jo užkalbinta moteris, prisiminusi pastarąją akimirką, sako benamio žodžiuose išgirdusi didelį norą gyventi. To užteko, jog kaunietė nesudvejotų ištiesti nepažįstamajam pagalbos ranką.