Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja.
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacijos vado anūkas Timotis Budrys su žmona Mere dalyvavo iškilmėse ir aplankė senelio kapą.
Pernai Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetį vainikavo sukilimo organizatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės dalies pelenų perlaidojimas Klaipėdoje. Iki kitų metų sausio 15-osios tikimasi palaidojimo vietoje šiems iškiliems žmonėms pastatyti paminklą.
Dar spalį miesto politikams pritarus ant pastato Herkaus Manto gatvėje pakabinti atminimo lentas Klaipėdos kraštui nusipelniusiems asmenims – Viliui Gaigalaičiui ir Jonui Polovinskui-Budriui, jos atsirado ant nušiurusios namo sienos, nelaukiant, kol naujasis jo šeimininkas jį restauruos. Patį pastatą šiuo metu dabartinis savininkas – Turto bankas – išstatė pardavimui.
Jei miesto politikai pritars, ant pastato Herkaus Manto gatvėje netrukus turėtų būti pakabintos atminimo lentos Klaipėdos kraštui nusipelniusiems asmenims – Viliui Gaigalaičiui ir Jonui Polovinskui-Budriui, kurio pelenai prieš mėnesį palaidoti Skulptūrų parke. Vis dėlto paminklas ant jo kapo atsiras veikiausiai tik kitais metais, o lentos pakabintos ant purvinos sienos.
Iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą ketvirtadienį pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai.
Po kelių mėnesių į Klaipėdą iš Jungtinių Valstijų bus atgabenti ir senosiose neveikiančiose uostamiesčio kapinėse perlaidoti 1923 m. sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai. Tam tikslui miesto politikai laikinai turi pakeisti minėtų kapinių statusą.
Nuspręsta dėl sukilimo operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės perlaidojimo Klaipėdoje vietos. Vienbalsiu sprendimu nutarta, kad amžinojo poilsio jie atguls Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.
Savo miesto istorija besidomintys klaipėdiečiai nuo pat rugsėjo iki gegužės stengėsi nepraleisti virtualių paskaitų apie senąją Klaipėdą. Jas organizuoja du uostamiesčio istorikai – Vacys Vaivada ir Dainius Elertas. Paskutinioji šio sezono paskaita buvo surengta gyvai.
Jau šį rudenį uostamiestyje planuojamas istorinis įvykis – sukilimo operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės perlaidojimas vienoje iš numatytų vietų – Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ arba Kopgalio kapinaitėse Smiltynėje.