Miškininkas Kęstutis Mėlinis, kiek save pamena, vis kažką rinko. Dar į mokyklą nėjo, o jau saldainių popieriukus kolekcionavo. Paskui – degtukų dėžutes, pašto ženklus. Suaugęs susidomėjo cigarečių pakeliais, alaus etiketėmis, monetomis. Kai į gyvenimą išleido vaikus, nusprendė kolekcionavimui skirti visą širdį ir finansinius išteklius. Beliko sugalvoti, ką rinkti, mat norėjosi ko nors labai originalaus ir išskirtinio.