Tautvydas Grabauskas, diena iš dienos sukdamas ratus išgyvenimo trasa, mintimis vis nuklysdavo į gimtąjį Kauną. Pasvajodavo, kaip, ištiesęs kojas savo namo terasoje, gurkšnos kavą iš mėgstamo porcelianinio puodelio. Tokios prabangos atletas laukė daugiau nei mėnesį.