Koks jausmas, kai ką tik plaukęs sraunia upės atkarpa ir iš visų jėgų stengęsis neapsiversti, staiga atsiduri visiškai ramioje vietoje, matai virš galvos medžių šakų arkas, prieš akis suplazda ryškiai mėlyni drugeliai, kokių, manei, nė nebūna? "Tada jautiesi tarsi pakylėtas ir nejučia pagalvoji: niekad nemaniau, kad Lietuva gali būti tokia graži", – sako prisiekę baidarininkai. Jų, negalinčių įsivaizduoti laisvalaikio be žygių upėmis, gretos po kiekvienos vasaros vis gausesnės. Nieko keista – juk plaukti baidarėmis gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amži