Kad ir kaip norėtume tikėti, jog esame dievų palikuonys ir kad humanoidė žmonijos promotė Liusi, kadaise iškritusi iš medžio ir taip liūdnai pabaigusi savo sužmogėjusios beždžionės gyvenimą, dėl mūsų atsiradimo šioje žemėje tarsi niekuo dėta, vis dėlto apima abejonės, kad norimo dieviškumo mumyse ne tiek jau daug ir jis netgi ima išsidvokti.