Į Kauno ligoninės Šilainių padalinį atvežta moteris skundėsi padidėjusiu kraujo spaudimu, maudimu širdies plote, tačiau medikai apžiūrėjo jos pilvą ir paleido namo.
Raumenų skausmai, didelis nuovargis, silpnumas, atminties sutrikimai, nuotaikos svyravimai, nemiga, besikartojančios infekcijos – tik keletas iš daugybės lėtinio nuovargio sindromo simptomų. Dėl kintančios simptomatikos ši būklė gali būti painiojama su kitais sutrikimais ar net ignoruojama, tačiau ją atpažinti ir kontroliuoti – labai svarbu.
Vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip kovidas ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų padarinių.
Kas pacientui atrodo skubu, ne visada sutampa su tuo, kas apibrėžta kaip pirmosios būtinos pagalbos sąvoka. Kada reikia skubėti į skubią pagalbą, o kada pakanka šeimos gydytojo, papasakojo Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Julius Jaramavičius.
Anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, šiandien – daug ir vis daugėja. Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažniausiai yra iš dalies paveldimas, o aplinkos faktoriai – pavyzdžiui, tarša, mityba, fizinis aktyvumas, gretutinės ligos – yra svarbūs genų raiškai.
Linksmą Kalėdų nuotaiką kai kuriems gali sugadinti šventiniu laikotarpiu pasireiškiančios alergijos. Vieniems nemalonius simptomus sukelia kalėdinė eglutė, kitiems – ją puošiantys dekoro elementai, tretiems – šventinės vaišės. Kaip pasirūpinti savimi ir pagerinti savijautą?
Skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi. Lėtai besivystančios inkstų ligos iš pradžių skausmų nesukelia, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Sutrikus inkstų funkcijoms, kraujyje kaupiasi kenksmingos medžiagos, nuodijančios organizmą ir sukeliančios daugybę nepageidaujamų reiškinių.
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuvoje dar nėra perdegimo darbe epidemijos.
Lietuvoje žvyneline serga daugiau kaip 120 tūkst. žmonių. Galimybių kontroliuoti šią lėtinę ligą yra, tačiau efektyvus gydymas ligoniams sunkiai prieinamas. Problema – ne lėšų stoka. Moderniausi gydymo metodai, taip pat ir biologiniai vaistai, yra visiškai kompensuojami, tačiau daugeliui sunkių ligonių sudėtinga sulaukti šio gydymo.