Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus.
Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ kilo arši internautų diskusija, kritikuojanti vyro, vilkinčio Lietuvos kariuomenės uniformą, pasisakymus virtualioje erdvėje. Sveikindamas vyrus su vasario 23-ąja – Tėvynės gynėjų diena, minima Rusijoje, bei sovietmečiu minėta kaip Raudonosios armijos diena, jis dalijosi ne tik tiesmukomis mintimis apie tarnavimą sovietinėje kariuomenėje, bet ir pagarbiai atsiliepė apie tarybinių ginkluotųjų pajėgų laikus.
Jei tik kyla iniciatyva nutiesti naują dviračių taką, pakloti šaligatvį ar nutiesti gatvę, būtinai atsiras žviegiančiųjų, kad jiems nieko nereikia. Nereikia kirsti prišiktų krūmų, nereikia pjauti girto degenerato nelegaliai prisodintų medžių, nereikia šiuolaikiškų trinkelių, nes yra šaligatvis, paklotas dar L.Brežnevo laikais. Nieko nereikia.
Pokario metais įvairaus lygio saugumo skyriai pradėjo agentūrines paieškos bylas nemažai daliai buvusių prieškario politikų ir karininkų. Pasitaikydavo, kad bylos buvo užvestos asmenims, tik žodžiu ar raštu pasisakiusiems prieš sovietų valdžią.
Balandžio 4 d. Bolonijoje pristatomas Lietuvos ir Indijos kultūros tyrinėtojų Giedrės Jankevičiūtės ir Geetha V. inicijuotas ir atliktas tyrimas apie sovietines paveikslėlių knygas vaikams.
„Visą gyvenimą ryžtingai siekiau laisvės“, – yra sakęs pernai pasaulį palikęs lenkų kino meistras Andrzejus Wajda. Apie laisvę gyventi ir kurti nepaisant priešiškos politinės sistemos režisierius pasakoja paskutiniame savo filme „Povaizdis“.
Valstybės diena yra labai gera proga pagaliau pasakyti – valstybė, tai ne valdžia, tai ne kažkas neapčiuopiamo. Tai aš ir tu. Aš esu valstybė. Aš esu laisvė. Kaip ir Tu. Kaip ir filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ herojai, kurie išdrįso paaukoti save vardan Lietuvos laisvės.
Lietuvių menininkų grupė kuria filmą apie kultūrinį pasipriešinimą sovietmečiu. „Emilija iš Laisvės alėjos“ – pirmas lietuvių filmas apie neginkluotą rezistenciją sovietų laikais, kaip tikina prodiuserė Živilė Gallego.
Kauno radijo redakcija sovietmečiu nuo Vilniaus buvo nutolusi ne šimtu, o trimis šimtais kilometrų. Taip sako žurnalistės Agnės Kairiūnaitės kalbinti Kauno redakcijos darbuotojai.