Kodėl smalsu žiūrėti į nepažįstamus žmones, sekti jų gyvenimus ir bandyti susisiekti? Anot psichologo, socialinių mokslų daktaro Tomo Lagūnavičiaus, viskas paprasta ir grįsta mokslu.
Liepos 14 d. 10.30 val. Šiuolaikinio meno ir mokslo centras prie Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, kartu su šios idėjos autoriumi – socialinių mokslų daktaru, tarpdisciplininių menų kūrėju Tomu Lagūnavičiumi, Žemuosiuose Šančiuose atidaro žemės, aplinkos meno parodą/ environmental art/ landa rt/ „Apjungiančios dekonstrukcijos“.
Kuo arčiau pavasaris, tuo labiau norisi kalbėti apie meilę. Tačiau kas žmonėms yra santuoka – kelerių metų projektas ar aiškus žinojimas, kad nori kartu nugyventi gyvenimą per visas likimo atneštas audras? 19 metų kartu jau esantys Merūnas ir Erika Vitulskiai sako atvirai – nors juos išskirti bandė visi, kas tik galėjo, tačiau juos išgelbėjo stiprus žinojimas, kad jie nori būti kartu.
Internete pradėjo plisti gyvatės nuotrauka. Geltonas padaras įsirangė vienoje Žemųjų Šančių gatvelėje. Paaiškėjo, kad tai – meno projektas. Negana to, pasirodė, jog Šančiuose įdomybių yra ir daugiau.
Rugsėjį Kaune atidaryta 14-29 metų jaunuoliams skirta neformali laisvalaikio erdvė jau skaičiuoja pirmuosius veiklos rezultatus. Per mėnesį į šiuolaikiškai įrengtas patalpas Žemuosiuose Šančiuose užsuko beveik pusantro šimto lankytojų. Daugiau kaip trečdalis jų susidomėjo edukaciniais užsiėmimais, o kiti čia tiesiog leidžia laisvalaikį.
Kauno jaunimo mokyklos vadovas Tomas Lagūnavičius oficialiai dirba daug, tačiau dėl jo papildomų veiklų esą nukenčia darbo kokybė. Tuo įsitikinę anoniminį skundą išplatinę kolegos. Savivaldybės atstovai direktoriui priekaištų neturi ir vadina jį vienu geriausių Kaune.
XXI a. megapoliai klesti. Juose atsiranda naujų darbo formų. Formuojasi nauji tarpusavio santykių modeliai. Pamažu nyksta tradicinės vertybės. Šiuolaikinė ekonomika, naujausios technologijos transformuoja ne tik žmonių buitį, gyvenimo tempą, bet keičia ir seksualinius santykius.
Vienas žmogus – ne krepšinio komanda; pats su savim sumo imtynių eiti negali. Taip ir šeimoje. Dviem žmonėms tapus pora, socialiniu vienetu, prasideda komandinis žaidimas. Ir jau nuo pirmų santuokos dienų kyla problemų. Iš problemų, kaip didėjanti sniego gniūžtė, išauga konfliktai.
Postindustrinėje visuomenėje egzistuoja ne vienas šeimos modelis, ir visi jie yra geri – tinkami pagal charakterio bruožus, asmenines savybes ir pasaulėžiūrą. Pašėlęs gyvenimo tempas ir kasdieniai iššūkiai verčia individą prisitaikyti ir keistis. Šie pokyčiai ryškūs visose srityse, ypač tradicinėje šeimoje – ji jau nebėra pamatinė modernaus žmogaus vertybė.