Lietuva gali ne tik mokytis, bet ir padėti augti kitiems. Tai dar kartą paaiškėjo po liepos 17-ąją Lietuvoje vykusio delegacijos iš Guangdongo – vienos svarbiausių bei ekonomiškai pajėgiausių Kinijos provincijų – vizito. Po susipažinimo su šalyje veikiančia užstato sistema svečiai prabilo apie Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo galimybes bei teigė jau žinantys, kaip reikėtų tvarkyti pakuotes Guangdonge.
Užstato sistema Lietuvoje veikia vos trečius metus, tačiau VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) paskelbė planus surinkti jau 93 proc. visų sistemoje dalyvaujančių plastikinių, skardinių bei stiklinių pakuočių. Kodėl Lietuvoje jų priduodama tiek daug? Kas gena šalies gyventojus – galimybė atsiimti užstatą ar rūpestis aplinka?
Žinios apie Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą pasiekė ir Australiją – pirmadienį šalyje lankėsi Vakarų Australijos aplinkos apsaugos ministras Stephenas Dawsonas, kuris siekia, kad 2020 m. tokia sistema startuotų ir Vakarų Australijoje. „Norime mokytis iš geriausių“, – taip vizito tikslą apibūdino ministras.
Į Lietuvą pirmadienį atvyksta Vakarų Australijos aplinkos ministras, kurio vizito tikslas - susipažinti su Lietuvoje veikiančia užstato sistema ir perimti gerąją patirtį.
Startavus užstato už plastikinę tarą sistemai, uostamiesčio viešosios erdvės tapo kur kas švaresnės. Rasti numestą vadinamąjį „bambalį“ sudėtinga, kai anksčiau jų mėtydavosi krūvos. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad, pradėjus veikti šiai sistemai, daugiau miestiečių pradėjo rūšiuoti atliekas.
Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė – po užstato sistemos starto aplinka ėmė švarėti, užstatinės taros rūšiavimas paskatino rūšiuoti visas atliekas, o didžiausias rūšiavimo priešas – tingėjimas.
2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių.