Šiandien – pats žiemos vidurys, tačiau nuo seno pusiaužiemį buvo stebima gamta ir spėjami orai.
Protėviai švęsdavo Krikštus ir buvo sakoma, kad pusiaužiemį barsukas išlenda iš olos.
Jei diena saulėta, buvo sakoma, kad barsukas, išvydęs savo šešėlį, lenda atgal į olą ir gulasi ant to paties šono. Kadangi jis po žiemos miego nugulėtas, tai barsukas miegos nebeilgai. Buvo tikima, kad pavasaris jau netrukus.
Jei sausio 25 dieną dangus apsiniaukęs, barsukas drąsiai žengs į mišką, o pavaikštinėjęs, grįš į olą, guls ant kito šono ir vėl įmigs. Tai reikšt