Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas siekia išryškinti išskirtinės architektūros objektus. Nuo šiol jie bus iš tolo matomi ir naktį.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) šį penktadienį bus atidarytos trys naujos parodos. 17.30 val. lankytojams duris atvers Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architektūra 2021“ ir architekto Petro Džervaus meninio projekto-tyrimo „Klaipėdos utopija 2100“ paroda. 18 val. bus atidaryta Neo Christopherio Chungo (Pietų Korėja, Lenkija) tarpdisciplininio meno paroda „Dirbtinės perspektyvos“, o 18.30 val. – Denisos Štefanigovos (Estija, Čekija) kūrinių paroda „Meilės ir troškimo, neištikimybės ir tiesos atspalviai“.
Miestas yra gyvas organizmas, kuris, bėgant laikui, keičiasi. Pokyčius lydi klausimas: ar jie miestą jaunatviškai tonizuoja, ar brandžiai tobulina, ar tiesiog yra neapgalvotas svaičiojimas.
Gero kino gerbėjai šį šeštadienį pradeda maloniu nuovargiu po naktinio kino maratono „Romuvoje“. Ne vien aštuonios valandos aukštos meninės vertės filmų džiugino širdis – jų dar daug bus. Džiugiausia žinia – vakar, po ilgiau nei penkerius metus trukusios rekonstrukcijos, į miestą sugrįžo legendinis kino teatras!
Vilnius atnaujino ir išplėtė sąrašą objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti bus privaloma skelbti projektų konkursus. Tokiu būdu užtikrinama, kad naujiems objektams sostinėje bus parinktas tinkamiausias architektūrinis sprendimas ir vieta. Šiam sąrašui trečiadienį pritarė Vilniaus miesto taryba.
A. ir P.Galaunių namuose pristatoma paroda „Moder…kas? Modernizmas ir architekto profesija” suteikia išskirtinę galimybę supažindinti mažuosius kauniečius ne tik su modernizmo paminklais mieste, bet ir su architekto profesija.
Aukščiausi, ilgiausi, seniausi, originaliausi – kokių tik titulų nepelnę tiltai, sukurti drąsiausių pasaulio projektuotojų. Dvi upės, įlankos, slėnio puses, kalnus sujungiantys statiniai yra moderniosios inžinerijos ir architektūros simboliai.
Kauno rajone apstu tarpukario modernizmo architektūros, kurią padėti atrasti vis platesniam žmonių ratui buvo vienas "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" (KEKS) programos užmojų.
"Rasti tinkamiausią kuratorinį šio tiršto ir sofistikuoto projekto sprendimą man buvo tikras intelektualinis iššūkis", – atvirauja Lietuvos paviljoną 17-ojoje Venecijos architektūros bienalėje kuruojantis Janas Boelenas.