Europos Parlamente (EP) mandatą iškovojęs teisininkas Dainius Žalimas sako besitikintis, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija turės didesnį nei 10 proc. rinkėjų palaikymą.
Laisvės partijos sąrašo į Europos Parlamentą (EP) lyderis Dainius Žalimas teigia, kad „laisviečių“ rinkimuose laimėtas mandatas partijai yra fantastiškas rezultatas. Politikas tikina ketinąs ištesėti anksčiau duotą pažadą ir tapti Laisvės partijos nariu.
Laisvės partijos sąrašo lyderis į Europos Parlamentą (EP) Dainius Žalimas mano, kad „laisviečiai“ rinkimuose gali tikėtis bent vieno mandato. Visgi, politikas pripažįsta, jeigu šie rinkimai baigsis nesėkmingai, jis su partiją į Seimą nekandidatuos.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, kad jau dabar galima iš anksto pasveikinti būsimą prezidento rinkimų nugalėtoją – perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingridą Šimonytę, siekiant jos patekimo į antrąjį turą.
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas sako, jog nepatekęs į antrą šalies vadovo rinkimų turą remtų konservatorių keliamą premjerę Ingridą Šimonytę.
Su Laisvės partija prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas tikina rinkėjams galintis pasiūlyti profesionalumą, nuoseklumą ir atsakomybę. Šalies vadovu tapti panoręs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas pripažįsta, kad jo ir prezidento rinkimuose jėgas jau antrą kartą bandančios premjerės Ingridos Šimonytės vertybės yra labai panašios. Visgi jis tikina, kad konervatorių kandidatė prezidentui reikalingomis profesinėmis savybėmis pasigirti negali.
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti.
Kandidatai į prezidentus skirtingai vertina Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad šeima galima laikyti ne tik vyro ir moters santuoką, tačiau ir vienos lyties porų santykius.