Per devynis šių metų mėnesius Latvijoje užregistruota 9716 naujagimių, tai 12,7 proc., arba 1419 naujagimių, mažiau nei per tą patį 2023 metų laikotarpį, rodo preliminarūs Centrinės statistikos valdybos duomenys.
Ukrainos vyriausybė prognozuoja, kad ir pasibaigus karui gyventojų skaičius šalyje smarkiai mažės. Mokslų akademijos Demografijos institutas spėja, kad iki 2041 m. gyventojų sumažės iki beveik 29 mln. Tai nurodoma vyriausybės strategijos dokumente.
Rusijos parlamento nariai antradienį paragino uždrausti propaguoti bevaikį gyvenimo būdą – tai naujausios priemonės, nukreiptos prieš tai, ką Maskva vaizduoja kaip liberalią „ideologiją“, prieštaraujančią konservatyvioms Rusijos vertybėms.
Kaip teigia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal", abi kariaujančios šalys nukautais ir sužeistaisiais šiame kare prarado daugiau nei milijoną kareivių.
Rusijos mokslų akademijos duomenimis, šalies gyventojų skaičius mažėja neregėtais tempais – po 600 tūkst. per metus. Mokslininkai tvirtina, kad būtina pradėti „specialiąją demografinę operaciją“ (karą Ukrainoje Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“).
Pirmoje 2024 metų pusėje Ukrainoje gimė 87 655 vaikai – 9 proc. mažiau nei pernai per analogišką laikotarpį, mirė 250 972 žmonės. Tai pirmadienį pranešė portalas „Opendatabot“, remdamasis Ukrainos teisingumo ministerijos duomenimis, rašo „Ukrinform“.
Pagal blogiausią scenarijų Ukraina gali baigti karą, turėdama 25 mln. gyventojų. Tačiau nuostoliai fronte sudarys tik mažą dalį palyginti su išvykusiųjų skaičiumi.
Lietuva susiduria ne tik su geopolitiniais iššūkiais. Jau kurį laiką Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Miršta kone dvigubai daugiau nei gimsta. Demografai tikina, kad kyla rizikų ir Lietuvos miestams ir visai Lietuvai. Tačiau ekonomistai negaili kritikos: esą laikas atskirti realybę nuo prognozių.