Šešta vieta – aukščiausias Lietuvos dviratininkų pasiekimas Škotijoje įvykusiame pasaulio čempionate, kuriame varžėsi per 8 000 sportininkų iš 120 šalių.
Šiltuoju sezonu pagausėjus keliaujančių dviračiais ir paspirtukais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir toliau lankomose miesto vietose vykdo prevencines priemones ir primena Kelių eismo taisykles.
Klaipėdos universiteto ligoninės medikai skaičiuoja, kad šiemet į ligoninę dėl traumų, patirtų važiuojant dviračiais ar paspirtukais, pateko itin daug – per šimtą žmonių. Ir nukentėjusiųjų metų cenzo nėra, praneša LNK.
Penktadienį Smiltynėje po rekonstrukcijos buvo oficialiai atidaryta Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako dalis. Nuo Smiltynės link Juodkrantės vedanti 13,5 km ilgio atkarpa atverta dalyvaujant Prezidentui Gitanui Nausėdai ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Tai – pirmasis žingsnis, įgyvendinant vieną didžiausių dviračių takų rekonstrukcijos projektų Lietuvoje per kelerius pastaruosius ir artimiausius metus.
Atostogaudami esame įpratę naudotis nuomotais automobiliais, keltais, autobusais, traukiniais, tačiau neretai pamirštame kitą patogią transporto priemonę – dviratį. Europos šalims vis labiau tobulinant dviračių infrastruktūrą, šiai transporto priemonei skiriami ištisi takai, leidžiantys iš arčiau pažinti šalies kultūrą.
Per Panemunės šilą nusidriekusiame dviračių take yra netikėtų kliūčių. Kelio ženklai „Piliakalnio g.“ ir „Šančiai“ įneša geografinio aiškumo, bet glumina dėl keliamos grėsmės keliautojų galvoms.
Rekonstruojant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių taką, laikinai draudžiamas eismas dviračių taku nuo Smiltynės iki Juodkrantės, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Kiekvieną pavasarį į gatves pasipila tūkstančiai dviratininkų. Vieni jų – atsakingi ir patyrę eismo dalyviai, kiti elgiasi taip, lyg gyventų amžinai. Policijos pareigūnai fiksuoja pažeidimų ir avarijų rodiklius, liudijančius, kad važiavimo dviračiais kultūra mūsų šalyje vis dar nekokia.