Į akcijų rinkas grįžus atsargumo nuotaikoms, Europos akcijų indeksai „Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ ketvirtadienį smuko atitinkamai 0,2 ir 0,1 proc. ir jau penktą prekybos sesiją iš eilės gali užbaigti su minuso ženklu.
Europos akcijų indeksai „Stoxx 50” ir „Stoxx 600“ trečiadienį ūgtelėjo po daugiau kaip 0,5 proc. ir, pamažu slūgstant geopolitiniam susirūpinimui dėl Rusijos ir Ukrainos karo, atsitiesia po dieną anksčiau patirtų nuostolių, rašo portalas „Trading Economics“.
Vokietijos indeksas DAX sesijos pradžioje sumenko apie 0,26 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,15 proc., o Ispanijos IBEX 35 – 0,1 procento. Italijos FTSE MIB smuko 1,56 proc., bet Didžiosios Britanijos FTSE 100 ūgtelėjo 0,12 procento.
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), Londone įsikūręs analitinis centras, penktadienį pareiškė, kad Europos šalys sustiprino savo gynybą, reaguodamos į 2014-aisiais įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir 2022-ųjų Rusijos invaziją į Ukrainą.
Donaldo Trumpo pergalė Lietuvai reiškia daug nežinomųjų. Anksčiau D. Trumpas grasino net išstoti iš NATO, tačiau jį stabdė patarėjai. Dabar politikai ir ekspertai pripažįsta, kad naujoje komandoje bus daug tų, kuriems Europa nerūpi.
Kokio posūkio JAV tarptautinėje politikoje galime tikėtis, kam turėtų ruoštis Europa ir ko laukti Lietuvai? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su buvusiu užsienio reikalų ministru, ambasadoriumi Linu Linkevičiumi.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vokietijoje nedirba ir nesistengia susirasti darbo mažiausiai 300 000 ukrainiečių. Jo nuomone, kai Vokietija nutrauks socialinę paramą, jie bus priversti grįžti namo.
Albanijos Šenginio uoste šią savaitę prisišvartavo karinio jūrų laivyno laivas su migrantais sulaikytais Italijos vandenyse. Tai pirmieji atvykėliai pagal naują Romos ir Tiranos dvišalį susitarimą. Nors žmogaus teisių gynėjai kritikuoja tokį susitarimą, Europa jau svarsto, ar sekti Italijos pavyzdžiu.