Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad praktinis rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimas iki Vašingtono viršūnių susitikimo būtų svarbus atgrasymo signalas.
Seimas imsis pusšimčio įvairių frakcijų parlamentarų pasiūlytų pataisų, kuriomis nuo gegužės 1-osios gyventojams ir įmonėms būtų leista savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šios kadencijos Seimui nepriėmus sprendimų dėl didesnio gynybos finansavimo, 2025 metais krašto apsaugos biudžetas gali būti mažesnis, nes nebebus bankų solidarumo mokesčio.
Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie pusę milijardo eurų, jeigu Krašto apsaugos ministerija matytų galimybę paskubinti kokius nors įsigijimus arba paankstintų investicijas, skirtas priimti Vokietijos brigadai.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas būtų pasiryžęs kviesti politinių partijų atstovus tartis dėl to, kaip stiprinti krašto apsaugą, jeigu jiems patiems pasiekti sprendimų nepavyktų.
Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas siūlo rengti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdį, kuriame būtų įvertintos Krašto apsaugos ministerijos išlaidos gynybai.
Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai šalies vadovas galėtų imtis lyderystės politinėms jėgoms ieškant bendro sutarimo dėl jos finansavimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Svarbiausi paskutinių šios kadencijos vyriausybės metų uždaviniai – stiprinti krašto apsaugą, toliau siekti energetinės nepriklausomybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas.