Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento.
Ekonominės krizės belaukiant žmonės perka mažiau ir tai Europos Sąjungoje (ES) gali sukelti neramumų. Žmonės atsisako ypač didelių pirkinių ir skaičiai taip pat rodo, kad Lietuvos gyventojai taupo net maistui. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „Norfos“ vadovu Dainiumi Dunduliu.
Paišlaidauti parduotuvėse gyventojams tenka vis dažniau, mat net ir būtiniausi produktai: pienas, duona ar mėsa sparčiai brangsta, pasakojama LNK reportaže.
Infliacija, padidėjusios energijos kainos gerokai išaugino maisto kainas. Ekonomistai kol kas nesiryžta prognozuoti, kaip dar galėtų pasikeisti maisto produktų kainos, tačiau atskleidžia, kas gali bent kiek stabilizuoti rinką. Kainų stebėtojai mato tendencijų, kur jau kurį laiką išlieka pigiausias maisto prekių krepšelis.
Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), Lietuvos gyventojų išlaidos maistui per metus augo 0,2 proc. punkto iki 19,2 proc. Latvijoje jos siekė 23,4 proc., Estijoje – 19,2 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., o vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) – 15,9 proc.
Maisto produktų kainas galėtų sumažinti mažesnis jų pervežimo atstumas tarp ūkininkų ir vartotojų, sako Lietuvoje viešintis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis (Janušas Voičekovskis).