2025-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, elektros ir dujų tarifai, bus kitų pokyčių gyventojams ir verslui. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius jų.
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad vertindamas pasiūlymus atsižvelgs į Vyriausybės programos punktus.
5 mlrd. eurų skylė ir jokios manevro laisvės. Tokį biudžetą iš konservatorių paveldės nauja valdančioji dauguma. Ingridos Šimonytės Vyriausybė kitų metų biudžeto projektui jau pritarė. Pagal jį tūkstančiams gyventojų didės algos, pensijos, vaiko pinigai. Opozicija jau kalba, kad geresnio gyvenimo žmonės nepajus, o kamšyti skyles teks naujais mokesčiais.
Finansų ministrė ir toliau bando prastumti idėją papildomai apmokestinti draudimo sutartis, tačiau siūlo turintiems būsto paskolas mokestį atidėti penkeriems metams. Esą per tiek laiko palūkanos turėtų pastebimai sumažėti. Tačiau prieš rinkimus kalbų apie naujus mokesčius nebenori girdėti nei koalicijos partneriai, nei opozicija.
Nors pastaraisiais metais, regis, gyvename apsupti kelių remonto, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta ir tik blogėja. Keliams ir tiltams sutvarkyti, anot asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, per ateinančius ketverius metus reiktų iki 8 mlrd. eurų.
Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.
Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.