Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau.
Vidutinio neįgalumo – 30-40 proc. darbingumo – žmones įdarbinusiems darbdaviams siūloma trejus metus iš valstybės biudžeto mokėti 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidiją. Iki šiol siūlyta ją mokėti dvejus metus.
Darbuotojų trūkumas Lietuvoje nėra naujiena – pernai su juo susidūrė kas antra šalies įmonė, 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis, skelbia komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Eksperto komentare spaudai teigiama, jog Užimtumo tarnybos duomenimis šalyje šiuo metu registruota apie 10 tūkst. laisvų darbo vietų, o darbuotojų trūkumą nesunkiai būtų galima išspręsti skiriant daugiau dėmesio žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką.
Vyriausybė trečiadienį pritarė paramai įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, norima atsisakyti segreguotų darbo vietų rėmimo socialinėse įmonėse.
Neįgaliųjų užimtumo problemų neretai kyla ne vien dėl įmonių nenoro įdarbinti darbuotojų, turinčių regos, klausos ar judėjimo negalią, bet ir dėl darbo aplinkos pritaikomumo jiems – tik vienos iš trijų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms, turintiems negalią, rodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) inicijuota Lietuvos verslo bendrovių apklausa.
Pandemijos sukeltos permainos darbo rinkoje neaplenkė ir negalią turinčių žmonių. Šiais metais net 39,3 proc. pagerėjo jų įsidarbinimo rezultatai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti paskatas įdarbinti neįgaliuosius bei mažas pajamas gaunantiems žmonėms padengti priemokas už kompensuojamus vaistus.