Skirtingais laikmečiais Kaune sukurta paveldas mieste kuria aplinką, kuri ne tik traukia turistus, bet ir skatina pačių miestiečių mąstymą, supratimą bei generuoja ekonomiką. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universitete dirbantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Gintautas Mažeikis, kuris pasidalino savo mintimis apie Kauno lietuviškumą, užsienio studentų įtaką ir miesto perspektyvas. – Kaunas yra vadinamas lietuviškiausiu miestu. Kokią reikšmę tai turi miestui? – Lietuviškumas ir senasis Kauno paveldas miestiečiams atveria kitokias perspektyvas. Istori

Kaunas puikiai žinomas ne tik dėl garsių krepšininkų, seniausio ir didžiausio Ąžuolyno parko Europoje, ilgiausios pėsčiųjų gatvės ar išskirtinių tarpukario architektūros pastatų. Dar vienas žinomas faktas – miesto panoramą darkantys pastatai-vaiduokliai. Nors visoje Lietuvoje yra daugybė nebaigtų statyti pastatų, tačiau Kauno centre stūksantys apleisti „Britanikos“ ir „Respublikos“ viešbučiai išsiskiria savo dydžiu ir vieta mieste. Magistro baigiamąjį darbą „Apleistų pastatų panaudos galimybių tyrimas“ atlikusi Kauno technologijos universiteto St

"Pasikeitė planai", – šiuos žodžius kaip susitarę kartojo daugelis verslininkų, paklaustų, kodėl netvarko jiems priklausančių apleistų, aptriušusių ir  Laisvės al. ar senamiesčio nepuošiančių pastatų. Tiesa, yra ir kelios malonios išimtys.