Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip iš gyventojų išvilioti pinigų ar gauti asmeninių duomenų. Šį kartą piktavaliai bando apsimesti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais.
Keliaudami turime išlikti budrūs, saugoti nuo vagysčių savo asmens dokumentus, banko korteles ir pinigus. Tačiau atsargiai elgtis verta ir kelionę dar tik planuojant. Kaip galime būti apgauti nespėję išvykti iš namų ir kaip to išvengti, pasakoja „Luminor“ sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Neseniai nuskambėjo didelio masto sukčiavimo atvejis, kai iš „Kauno energijos“ buvo išviliota daugiau nei 310 tūkst. eurų. Tačiau nuo sukčių nukenčia ne tik įmonės, bet ir gyventojai.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo, policijos pareigūno vardo pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kitų nusikaltimų pareikšti 12-ai organizuotoje grupėje veikusių asmenų.
Vilniaus policijos kriminalistai įspėja: nemažėja registruojamų pranešimų dėl sukčiavimų ir išviliojamų santaupų, ir išskiria tris pagrindines elektroninėje erdvėje daromų sukčiavimų nusikalstamas schemas.
Šiaulių apskrities policija įmones ragina neprarasti budrumo – šiuo metu suaktyvėjo elektroniniai sukčiai, išviliojantys tūkstančius eurų. Sukčiai apsimeta įmonių partneriais, informuoja apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir prašo pervesti pinigus.
Elektroninių sukčių Lietuvoje pernai gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. eurų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai per praėjusius metus iš viso užfiksavo 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus.