Antrus metus iš eilės nevažiuoju į Tarptautinę Vilniaus knygų mugę. Gyvenu mažame mieste, todėl dalis skaitytojų pasakytų, kad neišsiruošiu, esu sustabarėjęs, dūstu nuo šviežio oro trūkumo. Tokiai publikai pasakyčiau, kad, kiek atsimenu save knygų mugėje, nuolat lydėdavo to renginio mechaniškumo įspūdis, kuris slegia daug labiau, nei provincijos miestelio kasdienybė. O ir naujienų, kurios mugėje priverstų suklusti, susidomėti, pažinti giliau ir išsamiau, ten nuolat pasigesdavau.