Schema: prasidėjus renovacijai, asmenys prisistato subrangovais, pasiūlo paslaugas, surenka iš gyventojų avansus, nors papildomai mokėti nereikia, nes darbai įtraukti į renovacijos planą.
Pastatų renovacija gali tapti iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir atnaujinamame pastate veikiančioms įmonėms. Herkaus Manto gatvėje šiuo metu renovuojamas gyvenamasis pastatas. Jame yra įsikūrusios įmonės, kurios renovacijos laikotarpiu patiria nuostolių – klientai būna įsitikinę, kad čia veikęs verslas užsidarė ir paslaugų šiuo metu neteikia.
Kaunas nusprendė daugiabučiuose įrengti priedangas. Nors tai nėra privaloma ir gyventojai patys galės spręsti, ar nori savo name turėti priedangą, kurios įrengimą finansuotų savivaldybė, ar ne. Tačiau siekis, kad visi daugiabučiai Kaune turėtų priedangas.
Seimas 5 procentiniais punktais – nuo 30 iki 35 proc. – padidino dalies daugiabučių modernizavimo subsidijavimą. Didesnės paramos sulauks daugiabučiai, kurių savivaldybės parengs architektūros kokybės vertinimą.
Senus daugiabučius, užuot renovavus, Aplinkos ministerija siūlo griauti, o ant to paties sklypo perstatyti naujus, aukštesnius namus. Statybininkų asociacija mato ir finansinių, ir teisinių iššūkių. Ekspertai teigė – valdžia turi kurti finansines paskatas įgyti teisę į žemę, tada bus ir ūpas griauti sovietines senienas.
Aplinkos ministerija jau šiemet žada sukurti ir pristatyti planą, kaip įteisinti avarinės būklės daugiabučių nugriovimą ir perstatymą. Kiek Lietuvoje yra tokios avarinės būklės daugiabučių, kuriuos reikėtų griauti, kas už šių pastatų griovimą mokėtų ir ar nugriauto daugiabučio gyventojai neliktų gatvėje?
Atliktas tyrimas parodė, kaip kiauros daugiabučių sienos tuština gyventojų kišenes. Kodėl žmonės delsia atlikti namo renovaciją ir kiek sutaupytų ją atlikę, LNK papasakojo Vilniaus šilumos tinklų atstovas Juozas Paulėkas.