Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Juose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.
Sekmadienį Lietuvoje baigėsi perrinkimo siekiančio dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės dvikova dėl prezidento posto. Antrajame rinkimų ture piliečiai dalyvavo pasyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 49,61 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Vakar prasidėjęs tris dienas truksiantis balsavimas iš anksto šalies prezidento rinkimų antrajame ture nebuvo toks aktyvus kaip prieš dvi savaites. Sprendžiant pagal pirmos dienos rinkėjų aktyvumą, iš anksto balsavusiųjų Klaipėdoje šįkart gali būti bent trečdaliu mažiau nei per pirmojo turo išankstinius rinkimus.
Vilniuje ir Kaune prezidento rinkimuose balsavus beveik dviem trečdaliams rinkėjų, BNS kalbinti politologai sako, kad toks aktyvumas palankus dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, laikytai vienai realiausių kandidatų patekti į antrąjį turą su dabartiniu šalies vadovu.
Ir trečiąją išankstinių prezidento rinkimų dieną Klaipėdoje balsuojančiųjų nesumažėjo. Eilėje tekdavo palaukti net iki pusvalandžio. Komisijos nariai svarstė, kad išankstiniams Seimo rinkimams, ko gero, reikės ieškoti erdvesnės patalpos nei savivaldybės posėdžių salė.
Išankstiniai prezidento rinkimai šįkart sulaukė kur kas didesnio susidomėjimo, nei prieš penkerius metus. Pirmąją rinkimų dieną tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Klaipėdos mieste iš anksto savo pilietinę pareigą atliko beveik dukart daugiau rinkėjų nei 2019 metais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina pasinaudoti, kaip teigiama, rekordiniu rinkėjų aktyvumu ir jo kandidatūrai į prezidentus parodyta parama, kad sukurtų neformalias sąlygas užtęsti karą Ukrainoje, praneša Karo tyrimų institutas (ISW).