Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo rinkimuose politinę valią atvykusių išreikšti gyventojų aktyvumas buvo didesnis nei 2004, 2008, 2016 bei 2020 metų Seimo rinkimų metu. Vis dėlto, pastebima, kad dienos pradžioje rinkėjai buvo ne tokie aktyvūs kaip prieš ketverius metus.
Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Juose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.
Sekmadienį Lietuvoje baigėsi perrinkimo siekiančio dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės dvikova dėl prezidento posto. Antrajame rinkimų ture piliečiai dalyvavo pasyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 49,61 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Vakar prasidėjęs tris dienas truksiantis balsavimas iš anksto šalies prezidento rinkimų antrajame ture nebuvo toks aktyvus kaip prieš dvi savaites. Sprendžiant pagal pirmos dienos rinkėjų aktyvumą, iš anksto balsavusiųjų Klaipėdoje šįkart gali būti bent trečdaliu mažiau nei per pirmojo turo išankstinius rinkimus.