Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (KRSVB) vaikai susitiko su rašytoju, Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų projekto „Metai su knyga 2“ ambasadoriumi Virgiu Šidlausku.
Leidykla „Alma littera“ – vieta, kur gimsta užburiantys pasakojimai, tvirčiausios draugystės tarp kuriančių ir skaitančių. Leidykla siekia, kad kiekvienas skaitytojas – ir jaunas, ir brandaus amžiaus – rastų savo knygą, o kokybiškas turinys kurtų prasmingesnį pasaulį.
Nauji mokslo metai kai kuriems vaikams atnešė nemažai nerimo ir baimės, ypač jei jie susiduria su sunkumais mokydamiesi skaityti. Patyrusios kaniterapeutės, lydint auksaspalvei retriverei Brunai ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliui Lu, vaikus pakvietė kartu keliauti į knygų pasaulį.
Kone pusė lietuvių per visus metus taip ir neatsivertė knygos. Anot Eurostat apklausos, knygų perskaitome mažiau nei estai, norvegai ar Europos Sąjungos vidurkis. Švietimo ir ekonomikos ministrės dėl to nesidžiaugia. Norint būti inovatyviai šaliai, reikia skaityti daugiau. Ką skaito patys politikai ir ką rekomenduoja rašytojai?
Kaip parinkti vaiko ir paauglio amžiui tinkamą literatūrą, kad tema nebūtų per ankstyva ar kaip tik – nebeaktuali, ir ką mokytojai ir tėvai gali padaryti, kad vaikai skaitytų ir vėliau, kai už tai nebegrės neigiamas įvertinimas mokyklos dienyne, svarsto mokytoja Vaidota Macienė ir edukologė, rašytoja Unė Kaunaitė.
Vaikas mieliau skaito angliškai nei lietuviškai – dažnas skundas paauglius auginančių tėvų pokalbiuose. Jau retas stebisi, kad taip susiklostė, bet daugelis dar ieško atsakymo – spausti vaiką prie gimtosios kalbos ar verčiau džiaugtis, kad išvis skaito?
Praėjusią savaitę minint Gedulo ir vilties dieną įgarsintas rekordinis skaičius tremtinių likimų, trečiadienį pranešė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius reikalavimus ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks svarbus kaip psichologinė vaiko branda.
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – teigia kalbininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė.
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių.