XX a. įvykių Kaune netrūko. Tarpukariu tapęs laikinąja sostine, miestas išgyveno aukso laikotarpį, kurį nutraukė pusšimtį metų trukusi sovietų okupacija.
Patirtines ekskursijas Ch. Sugiharos namuose-muziejuje lydi daugybė negirdėtų detalių ir liudijimų ne tik apie tuometį Kauną, vadintą šnipų miestu, bet ir japonišką kultūrą jame.
Artėja 2022 metai, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, ta proga mieste bus organizuojama daug originalių koncertų, festivalių, susitikimų, spektaklių ir ekskursijų.
"Tarpukario Kaunas iš kuklaus miesto vos per 20 metų sugebėjo tapti tikra europietiška sostine. Ar žinote kitą tokį pavyzdį?" – žavisi tarpdisciplininio meno kūrėja Aideen Barry. Iš Airijos kilusi menininkė šiuo metu kartu su kauniečiais kuria filmą, įkvėptą Kauno modernizmo architektūros, ir joje slypinčių istorijų. Jo premjera numatoma kitų metų birželį. Tačiau filmo ištraukas galėsime pamatyti jau sausį, Europos kultūros sostinės atidarymo metu.
Teatralizuotame Istorinės LR Prezidentūros Kaune renginyje "Amžininkų akimis" buvo pažvelgta į 1926–1928 m. laikinąją sostinę, anuometę prezidentūrą ir jos šeimininkus JAV konsulo Lietuvoje Roberto W.Heingartnerio akimis.
Šį kartą mūsų pasivaikščiojimo tikslas – susipažinti su vieno įdomiausių tarpukario Kauno architektūros kūrėjų inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus (1891–1941) suprojektuotais pastatais. Pastatė jis išties nemažai: vien tik centrinėje miesto dalyje galima lengvai apeiti 12 objektų.
Šios vasaros pradžioje Monika Bitinaitytė kartu su savo šeima Kačerginės Liepų parke surengė 33 didelio formato 1919-1939 m. nuotraukų, pasakojančių apie tarpukario Kauną, ekspoziciją. Ši ir ankstesnės devyniolikmetės merginos savanoriškai parengtos fotografijų parodos sulaukė ne tik miestelio gyventojų dėmesio.
"Iš žemų lūšnelių miesto Kaunas virto europietišku, tapo neatpažįstamas", – sako Laikinosios sostinės metams pažymėti skirtos parodos "Kauno (ne)laikinumai" kuratorė dr. Inga Puidokienė. Istorikė tikina, kad 1919–1939 m. – tarpukario – Kauną atvaizduojanti moderni paroda padės sudėlioti savo miesto paveikslą.
Tarpukario istorija Kaune išsiskiria reikšmingais valstybei įvykiais, išskirtinėmis asmenybėmis, unikalia architektūra. Šiam laikotarpiui skiriama nemažai dėmesio – leidžiamos knygos, vyksta konferencijos. Tačiau kaip visa tai pristatyti mažiesiems miesto gyventojams?
Šiandien Kaune, Vilniaus g. 33, esantis pastatas dažnam atvykusiam užsienio svečiui atrodo kaip eilinė pasiturinčio XIX a. gubernijos valdininko rezidencija. Jis ir būtų tarnavęs kaip privati rezidencija, jei ne painūs istorijos vingiai, nulėmę šio pastato išskirtinę simbolinę reikšmę ir statusą net per kelis laikotarpius.