Dar sovietmečiu mūsų "šlovingoji" partija ir vyriausybė, matydamos miestiečių gyvenimo monotoniją, nutarė tą jų gyvenimą šiek tiek paįvairinti. Tuo tikslu buvo nuspręsta steigti sodų bendrijas, skiriant joms apleistus, nedirbamus, kartais net užpelkėjusius žemės plotus.
Žmogus, norėdamas, kad jam būtų skirti šeši arai tos apleistos žemės, privalėjo tapti sodų bendrijos nariu, neatlygintinai dirbti nustatytą valandų skaičių, atliekant paruošiamuosius darbus – dažniausiai iškirsti ir sudeginti tuose plotuose augusius krūmokšnius, sumokėti įmokas keliams