Penktadienį minint Gedulo ir vilties dieną Kauno IX forto muziejuje surengtas didelio susidomėjimo sulaukęs renginys „Birželio sodas“. Šiemet svarbios istorinės patirtys nuo scenos perteiktos per muziką ir teatrą.
Galima nė neabejoti, kad metęs dvasininko kelią Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) itin nuvylė ir įsiutino savo motiną, tačiau temperamentingoji Keke (1856/1858–1937) jau nieko nebegalėjo padaryti. Jos mažasis Soso jau buvo virtęs Koba ir, nutrūkęs nuo motinos pavadėlio, pradėjo žengti savuoju, vien jam skirtu keliu.
Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai įkvėpė jaunosios kartos režisierę Eglę Švedkauskaitę tyrinėti dramatišką Lietuvos gyventojų tremties istoriją. Prie itin skausmingos temos ji prisilietė ne inscenizuodama dokumentiką, bet kviesdama įsijausti į išgyvenimus.
Įtraukių edukacinių projektų nestokojančiame Vaikų literatūros muziejuje (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje) veikia dioramų konkurso „Amžino įšalo žemėje“ paroda. Iki pat sausio 31-osios galima apžiūrėti trimačius kūrinius, kuriuose Kauno moksleiviai stengėsi atkurti vieno skaudžiausių Lietuvos istorijos etapo – tremties – akimirkas.
Klaipėdietei Liukrecijai Genovaitei Balčienei Birželio 14-oji – viena svarbiausių dienų. Kaskart šią dieną ji prisimena tremtį ir sunkų grįžimą į Lietuvą, kuris taip pat buvo žeminantis ir reikalaujantis ištvermės. Nepaisant likimo skirtų išbandymų, moteris tikina nugyvenusi sunkų, bet įdomų ir laimingą gyvenimą. Laimingą, nes yra Lietuvoje.
Tremtis yra viena iš baisiausių Lietuvos okupacijos istorijos dalių: tūkstančiai žmonių buvo deportuojami iš savo gimtosios šalies į Sibiro darbo stovyklas arba kitas gyvenvietes, dažnai atitolusias nuo civilizacijos ir padorių gyvenimo sąlygų. Šis procesas tęsėsi iki pat SSRS žlugimo ir daugelis lietuvių jį prisimena iki šiol.
Pažymą apie tremtį Lietuvos piliečiai nuo šiol galės gauti tiesiogiai iš Lietuvos ypatingojo archyvo, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Lietuvos ypatingajame archyve saugomos 1941–1953 metų bylos. Jose – sąrašai žmonių, kuriuos sovietai ruošėsi ištremti. Tiesa, ne visi jie pasiekė Sovietų Sąjungos glūdumas, mat kai kurie planai liko tik dokumentuose. Ilgainiui visos šios bylos – 1 mln. 350 tūkst. – atsiras skaitmeninėje erdvėje ir bus visiems laisvai prieinamos. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su šio archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėju Povilu Girdeniu.