Per šiuos metus daugiau nei 20 tūkst. sumažėjo leidimus Lietuvoje gyventi turinčių rusų, baltarusių ir ukrainiečių, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) antradienį paskelbti duomenys.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba ketina dar metams pratęsti galimybę nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu.
Pirmadienį, lapkričio 18-ąją, klaipėdiečiai kviečiami prie paminklo „Arka“ į solidarumo su Ukraina demonstraciją, minint 1000 dienų ir 913 dienų „Azovstal“ gynėjams.
Teismas Lietuvos piliečiui S. T. už neapykantos kurstymą prieš ukrainiečius ir žydus skyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Dauguma ukrainiečių nepritaria bet kokių Rusijos užgrobtų žemių perleidimui mainais į taiką, net ir tuo metu, kai jų kariuomenė yra nepalankioje padėtyje kovoje su pirmyn besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis, rodo antradienį paskelbta apklausa.
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situacija priešinga. Pavyzdžiui, Austrijoje daugiau nei pusė ukrainiečių teigia, kad norėtų likti šalyje visam laikui. Ekspertai šį reiškinį vadina turbo integracija.
Klaipėdoje ir toliau stringa iš JAV atplukdyti automobiliai, kuriuos įsigijo ukrainiečiai ir baltarusiai. Pastarųjų nėra dėl to, kad turi įrodyti, jog nebus apeinamos sankcijos ir automobiliai neatsidurs Rusijoje.