Mažieji architektūros elementai pildo Kauno viešąsias erdves. Šį kartą meninis akcentas apsigyveno Ąžuolyne. Skulptūra kvies pažinti į Raudonąją knygą įrašytą šio parko gyventoją.
Lietuviškos vasaros transformacija į tropinę sudarė palankias sąlygas daugintis egzotiškiems vabzdžiams. Tik, žinoma, ne natūralioje gamtoje, o klaipėdietės Sofijos namuose.
Nors galvojama, kad viskas jau atrasta, kasmet pasaulyje atrandama tūkstančiai organizmų rūšių, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Be to, priduria šis, įdomu ir tai, kaip atrasti organizmai pavadinami. Pavyzdžiui, Slovėnijoje rastas neišvaizdus vabalas pavadintas Hitlerio vardu, o XVIII a. gamtininkas Karlas Linėjus šiukšlynuose augantiems augalams suteikdavo savo priešų vardus.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vyriausiasis entomologas Vytautas Tamutis, talkinant kolegoms iš Daugpilio ir Kaliningrado universitetų, Baltijos gintare aptiktą ir aprašytą naują afodijų genties vabalų rūšį mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio proga pavadino Lietuvos vardu – Airapus lituanicus.
Ilgą laiką sovietų valdžia tikino, kad kolorado vabalų šalyje nėra. Galiausiai, kai faktą teko pripažinti, kenkėjų atsiradimo aiškinimas be priešų neapsiėjo.
Vasarą į GRYNAS.lt redakciją plaukė ne vienas laiškas su skaitytojų radiniais gamtoje. Vieni turėjo progos stebėti itin plaukuotus vikšrus, keliaujančius ilgomis kolonomis. Kiti rado keistų augalų, ar prašė atpažinti drugelių rūšis. Gavome prašymą identifikuoti ir keistą vabalą, pasižymintį įspūdingo ilgio ūsais.
Skaitytoja Jolita, viešėdamas pajūryje su draugu, Kuršių nerijoje aptiko savo ūsų ilgumu nustebinusį vabalą. GRYNAS.lt susisiekė su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėju Romu Ferenca ir paprašė jo pakomentuoti, kas
"Titanus giganteus" arba tiesiog vabalas-titanas – ne tik didžiausias, bet ir vienas paslaptingiausių vabalų planetoje. Iki 18 cm ilgio išaugantis nariuotakojis turi du įspūdingus žandikaulius, kuriais nesunkiai triaukšteli pieštuką perpus. Visgi, nepaisant grėsmingo dydžio ir žandikaulių pajėgumų, žmonėms jis visiškai nepavojingas, rašo "Odditycentral.com". Be kita ko, šie vabzdžiai yra prisiekę slapukai – slapstosi drėgnuose Pietų Amerikos atogrąžų miškuose ir iš savo slaptaviečių išlenda tik poruotis. Beje, suaugę patinai visiškai nustoja maitintis.
Į
Susisukęs mėšlo rutuliuką, vabalas skarabėjas (liaudiškai – mėšlavabalis) ritina jį kuo toliau nuo šito gėrio sankaupos, kad savo „lobį“ užkastų, o vėliau - ... sušlamštų. Tiesa, ritinimo proceso metu skarabėjai atlieka mįslingą ritualą – užsilipa ant rutuliuko ir ima suktis ratu. Šio šokio esmę išsiaiškinti pavyko Švedijos biologams.
Atlikusi seriją eksperimentų su „Scarabaeus (Kheper) nigroaeneus“ rūšies vabalais, Emilė Baird (Emily Baird) su kolegomis iš Lundo universiteto (Švedija) pastebėjo, jog mėšlavabaliai rutuliuką iš mėšlavietės